Chaimas Gradė

Chaimas Gradė (1910–1982) – vienas iškiliausių žydų avangardo rašytojų ir dailininkų sambūrio Jung Vilne narių, poetas ir prozininkas, vienas paskutinių pasaulietinių jidiš kalba rašiusių autorių, kurio asmenybės ištakos siejamos su ortodoksiniu judaizmu, jidiš literatūros klasikas. Įgijo tradicinį išsilavinimą – mokėsi chederyje, talmud toros mokykloje, studijavo Vilniaus, Balstogės, Naugarduko ješivose. Šeima skurdo, todėl per Pirmąjį pasaulinį karą Ch. Gradei teko pagyventi našlaičių prieglaudoje, o anksti mirus tėvui motina per dienas Vilniuje prekiavo vaisiais, kad išgalėtų sūnui suteikti gerą tradicinį išsilavinimą. Ji Ch. Gradės prozoje tapo a jidiše mame (žydų motinos) prototipu. Pasitraukęs į Sovietų Sąjungą Ch. Gradė išgyveno Holokaustą, nuo 1948 m. apsigyveno Niujorke. 

Įgytas tradicinis žydų išsilavinimas, Toros ir Talmudo studijos, ilgi metai, praleisti ješivose, tapo pagrindiniu šaltiniu, maitinusiu Ch. Gradės kūrybą. Jo eilėraščiams būdinga ekspresija, Biblijos simbolika, orakulo tonas, apokaliptinė retorika, šakota frazė, Tanacho ir Talmudo leksika, susipinanti su sodria jidiš kalba, sakralaus ir profaniško pasaulių sugretinimas. Viena kertinių Ch. Gradės kūrybos temų – Vilnius: religinis, kultūrinis ir dvasinis Rytų Europos žydų centras iki Holokausto. Gradės pokarinis literatūrinis palikimas gausus: biografinių novelių knyga Der mames šaboisim (Mamos šabo dienos), romanai Di Agune (Gyvanašlė), Cemach Atlas. Di ješive (Cemachas Atlasas. Ješiva).