Pogrindinė politinė veikla / Underground political activities
Nuo XIX a. pabaigos žydės pradėjo įsitraukti į pogrindinę politinę veiklą. Iki atsirandant žydų politinėms partijoms ir judėjimams jos aktyviai dalyvavo revoliucinėje anticarinėje veikloje. Pirmosios revoliucionierės dažniausiai buvo iš pasiturinčių šeimų, turėjusių finansinių galimybių savo dukterims suteikti gerą išsilavinimą, kuris savo ruožtu atvėrė kelią į literatūrą, kėlusią klausimus apie visuomenės santvarką ir prastą darbininkų padėtį. Šios išsilavinusios moterys prisidėjo prie darbininkų švietimo, sakydavo kalbas jų susirinkimuose. Beje, moterų intelektiniai gebėjimai valdžios akyse buvo nuvertinami – manyta, kad jos negali būti pakankamai politiškai išprususios, todėl nekelia grėsmės esamai santvarkai, o tai leido joms prisidėti prie nelegalios revoliucinės literatūros platinimo.
At the end of the 19th century, Jewish women began participating in underground political activities. Before the emergence of Jewish political parties and movements, Jewish women were active in revolutionary causes against the Tsarist government. The first women revolutionaries came from wealthy families who could afford to provide their daughters with an education. Through education they were exposed to literature, politics, and philosophy that prompted questions about social order and impoverished workers. These wealthy women advocated for the education of the working class, often giving speeches at their meetings. The authorities also underestimated the abilities of female revolutionaries. Most authorities believed that women were not an actual threat to the existing order. This allowed women to perform many covert tasks such as distributing illegal revolutionary literature.