| Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimui (1573–1944) |
|
Nuo seniausių laikų žydai Lietuvoje turėjo labai gilias religines tradicijas. Iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Toros ir Talmudo žinovų, čia veikė žymios ješyvos, buvo gausu sinagogų. LDK žemėse susiformavo turtinga ir savita sinagogų architektūra. XVI–XVIII a. Lietuvos žydai pastatė daugybę mūrinių ir medinių sinagogų. XIX a. pabaigoje vien Vilniuje jų buvo per šimtą. |
|
|
|
Seniausia ir pati žymiausia iš jų buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, ištisus amžius traukusi į Vilnių judaizmo žinovus ir religinės tradicijos autoritetus iš visos Europos. Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomon Zalman, garsiausio XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę, o Didžioji sinagoga tapo jos simboliu. |
Vilniaus Gaonas Elijahu ben Šlomon Zalman |
|
|
Pastatyta XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje, bėgant amžiams atlaikiusi ne vieną antpuolį ir gaisrus, smarkiai apniokota per Antrąjį Pasaulinį karą, Vilniaus Didžioji sinagoga, ištisus amžius garsinusi Vilnių, pokaryje buvo sulyginta su žeme – didingos sinagogos kontūrai išnyko iš Vilniaus architektūrinio ansamblio. |
|
|
J. Kamarauskas Senoji Vilniaus Sinagoga 1899 m.
|
|
Šiandien Vilniaus Didžiąją sinagogą, jos puošnaus ir prabangaus interjero fragmentus tegalime išvysti negausiose fotografijose, akvarelėse ir piešiniuose. Ši vertinga ikonografinė medžiaga, leidžianti įsivaizduoti sinagogos didybę, eksponuojama mūsų parodoje. Per stebuklą išliko ir trys autentiškos Didžiosios sinagogos detalės – kartušas su Dievo Įstatymo plokštėmis, kadaise kabėjęs ant Vilniaus Didžiosios sinagogos aron kodešo, kantoriaus piupitro žvakidė su puošniu vertikaliu skydu ir dvipusės aron kodešo durelės. |
|
Kartušas su Dievo Įstatymo plokštėmis Kantoriaus piupitro žvakidė Aron kodešo durelės
|
Visi kiti parodoje eksponuojami ritualiniai objektai, nors ir nebuvo naudojami Vilniaus Didžiojoje sinagogoje, padeda atkurti joje vykusių apeigų atmosferą. Šie eksponatai po 1949 m. žydų muziejaus likvidavimo buvo saugomi įvairiuose Lietuvos muziejuose – Etnografijos, Religijos istorijos, Dailės muziejuose. 1990 m. jie grąžinti atkurtam Lietuvos žydų muziejui. |
|
|
Kantoriaus piupitro skydas Rinonimai – dekoratyvios Toros ritinių ašių viršūnės
|
|
Ritualiniai objektai, kadaise priklausę įvairioms Lietuvos sinagogoms, atskleidžia tradicinio žydų meno istorijos Lietuvoje puslapį, ir kartu su išlikusia ikonografine medžiaga primena, kad iki Antrojo Pasaulinio karo Lietuvoje – kiekviename miestelyje – buvo gausu sinagogų. Didžioji dalis sinagogų buvo medinės – jų architektūriniai tūriai, formos ir puošyba pasakoja apie savitą LDK žemėse susiformavusią žydų liaudies meno tradiciją. Deja, iš gausybės buvusių medinių sinagogų šiandien Lietuvoje, toliau neprižiūrimos ir nykstančios, išliko tik kelios. Kitas medines sinagogas, panašiai kaip ir Vilniaus Didžiąją sinagogą, primena tik fotografijos, grafikos darbai ir išlikę interjero fragmentai. Parodoje eksponuojami Šiaulių dailininko G. Bagdonavičiaus 1930–1940 m. darbai, kuriuose jis įamžino kelias sinagogas, tarp jų ir Didžiąją Vilniaus sinagogą. |
|
|
G. Bagdonavičius. Vilnius. Senosios sinagogos interjeras. Apie 1935 m. (iš Šiaulių Aušros muziejaus rinkinio).
|
Visi parodos eksponatai, kad ir fragmentiškai pasiekė mus iš turtingos praeities, papildydami vieni kitus, padeda įsivaizduoti, kokių aukštumų buvo pasiekęs tradicinis žydų menas Lietuvoje. Jie pasakoja ne tik apie savitą žydų ritualinio meno estetiką, bet ir apie gilią Lietuvos žydų religinę tradiciją, padeda rekonstruoti dvasinę aplinką, kurioje gyvavo Vilniaus Didžioji sinagoga. |
|
|
|
|
|
|
R. Chvoles iš ciklo „Senasis Vilnius“. Vilniaus Didžiosios sinagogos bima. Apie 1945 m. |
R. Chvoles iš ciklo „Senasis Vilnius“. Vilniaus Didžiosios sinagogos griuvėsiai 1946 m. |
Vilniaus Sinagogos kiemo vartai. 1945 m. |
|
|
|
Fotografas P. Račiūnas |
|
|
| Informacija atnaujinta: 1/8/2007 1 |
|
| | | | Informacija | 2017.01.30 | |
KAINORAŠTIS
***
Dėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų muziejaus padaliniuose prašome susisiekti iš anksto: tel. tel. 8 663 53322, el. p. muziejus@jmuseum.lt
*** Tolerancijos centro darbo laikas: pirmadienį – ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16 val., šeštadienį nedirbame, sekmadienį 10–16 val.
***
Holokausto ekspozicijos darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį 9–17 val., penktadienį 9–16 val., šeštadienį nedirbame, sekmadienį 10–16 val.
Edukacinė programa Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12)
Programa skirta 7–12 klasėms Edukacinės programos kaina – 1,00 € mokiniui Informacija ir rezervavimas: tel. (8 5) 212 7083, el. paštas jewishmuseum@jmuseum.lt
***
Panerių memorialas: Nuo spalio iki gegužės mėn. muziejus atidaromas pagal pageidavimą Pirmadienį nedirbame, antradienį–sekmadienį 9–17 val.
***
Jei norite užsakyti ekskursiją Panerių memoriale, susisiekite tel. +370 699 90 384 arba elektroniniu paštu mantas.siksnianas@jmuseum.lt likus bent dienai iki planuojamos ekskursijos
*** Kviečiame aplankyti nuolatines ekspozicijas Tolerancijos centre:
Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa
Žydų gyvenimas Lietuvoje
Dingęs pasaulis
Sunaikinto litvakiškojo pasaulio ženklai Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje
***
VVGŽM bibliotekos darbo laikas: I – 11-15 val. III – 11-15 val. V – 11 – 15 val. II ir IV skaitytojai neaptarnaujami. Tel. (8 5) 261 3128, +370 652 70179
***
DU PROCENTUS PAJAMŲ MOKESČIO SKIRKITE MUZIEJUI Skirkite 2 proc. pajamų mokesčio Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejui ir taip paremkite jo veiklą. Daugiau informacijos
|
|
| | | | | | | | | |
|