|
2014 m. birželio mėnesio 27 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre įvyko Jokūbo Kazlausko (Jacques Koslowsky, 1904–1993) tapybos darbo „Natiurmortas“(XX a. 6 – 7 deš.) dovanojimo ceremonija. Mecenatas donatorius iš JAV Leonas Sternas iškilmingai įteikė Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui J. Kazlausko tapybos darbą. Tai pirmas šio tapytojo, l‘École de Paris vėlyvosios bangos atstovo darbas, patenkantis į muziejaus fondus.
VVGŽM pranešimas spaudai
Dovanodamas natiurmortą atrado žmonos portretą
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šiemet minintis 25-erių metų atkūrimo sukaktį, sulaukė pirmos dovanos – išeivis iš Lietuvos, dailės galeriją Niujorke turintis kolekcininkas, gydytojas Leonas Sternas penktadienį įteiks muziejaus direktoriui Markui Zingeriui dailininko litvako Jokūbo Kazlausko (Jacques Koslowsky) paveikslą – natiurmortą. Tai bus pirmasis šio tapytojo, École de Paris vėlyvosios bangos atstovo darbas, patenkantis į muziejaus fondus. Kolekcininkas pažadėjo ir toliau bendradarbiauti su muziejumi, pildant litvakų meno kūrinių kolekciją. Tikimasi, kad šis mecenatystės pavyzdys ilgainiui virs gražia glaudaus bendradarbiavimo su išeiviais iš Lietuvos, su privačiais kolekcininkais ir fondais tradicija. Taip klojami pamatai muziejaus ambicingam projektui, kai būsimoji VVGŽM atšaka – Litvakų galerija – taps išskirtiniu traukos objektu, netikėtų atradimų vieta.
Atradimų muziejuje netrūksta ir šiandien. Paveikslą dovanojęs Leonas Sternas maloniai nustebo čia netikėtai atradęs vilniečio dailininko Rafaelio Chvoleso pokariu tapytą savo žmonos portretą. Prieš keliolika metų Paryžiuje miręs Rafaelis Chvolesas, praėjus vos dešimtmečiui po karo ir Holokausto, ieškojo Vilniuje paveikaus veido, galinčio perteikti pražudytos bendruomenės atmintį. Jo dėmesį patraukė bičiulių Gordonų mažametė dukrelė Cilė, kurios liūdnas žvilgsnis sudomino tapytoją. Užaugusi Cilė ilgai ieškojo šio portreto, kuris kartu su iš sovietinės Lietuvos pasitraukusiu dailininku keliavo į Varšuvą, Paryžių, kol galiausiai menininko sūnų dėka po penkiasdešimties metų grįžo į Vilnių. Tikimasi, kad ateity Valstybinio Vilniaus Gaono muziejaus ir būsimojo Litvakų kultūros ir dailės centro svečiams ir bičiuliams malonių atradimų tik daugės.
Tapytojas Jokūbas Kazlauskas gimė 1904 metais nedideliame Pakuonio miestelyje, Prienų rajone. Tėvai jam davė Jankelio vardą, tačiau būsimasis dailininkas prisistatinėjo Jokūbo vardu.
1920–1922 m. mokėsi Vienožinskio Aukštuosiuose piešimo kursuose, 1922–1924 m. studijas tęsė Kauno meno mokykloje. Jaunuolis išsiskyrė savo gabumais ir, laimėjęs stipendiją, išvyko mokytis įFlorenciją, kur studijavo mediciną ir tapybą Reggia Academia de Belles Art. Baigęs mokslus Kazlauskas persikėlė įTel Avivą. Įkvėptas egzotiškų Palestinos vaizdų jis daug tapė, dalyvavo parodose, dirbo meno kritiku. Dailininkas ėmė pasirašinėti Jacques Koslowsky vardu.
Pagyvenęs Palestinoje, Kazlauskas nusprendė grįžti į Europą. Jis apsistojo Paryžiuje, čia įstojo į École Paris Beaux-Arts, kurią baigė 1932 m. Monparnase Kazlauskas įkūrė savo studiją, kurioje lankėsi Henri Matisse, Chaimas Soutine, Michelis Kikoïne, Pinchus Krémègne ir kiti žymūs dailininkai.
Gyvendamas Paryžiuje dailininkas nuolat eksponavo savo darbus žymiausiuose to meto Paryžiaus dailės salonuose, tačiau nepamiršo ir Lietuvos – 1930–1938 m. buvo dažnas gimtinėje rengiamų parodų dalyvis.
1940 m. Kazlauskui teko bėgti iš nacių okupuoto Paryžiaus. Jis išvyko į Niujorką ir 1946 m. tapo JAV piliečiu. Niujorke menininkas iliustravo knygas, dirbo tekstilės dizaineriu, tapybos darbus eksponavo įvairiose meno galerijose.
1947 m. dailininkas sugrįžo į Europą ir vėl apsigyveno Paryžiuje. 1952 m. du jo darbai buvo išrinkti į Prancūzijos nacionalinę kolekciją. 1960 m. Kazlauskas surengė personalinę parodą JAV ir eksponavo savo darbus Niujorko miesto galerijoje, 1966 m. – Di Salvo galerijoje, Niujorke.
Nuo 1964-ųjų Kazlauskas vis daugiau laiko praleisdavo Maljorkoje, kur 1969 m. persikraustė visam laikui. Jis apsigyveno nedideliame Bunjolio miestelyje, kurio senelių namuose, sulaukęs 89-erių, ir mirė. Čia gyvendamas daug tapė, ypač mėgo tapyti miestelį ir jo apylinkes, rengė parodas. 100-ųjų dailininko gimimo metinių proga Bunjolio merija paskelbė 2004-uosius Koslowskio metais. Šiandien Bunjolio miestelyje veikia Jacques‘o Koslowskio draugų asociacija, kuri 2005 m. surengė dailininko parodą Maljorkos sostinėje Palmoje, prestižinėje Barcelo fondo salėje.
|
