0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų Muziejus
Vilna Gaon State Jewish Museum

0

Žydų religija ir šventės

 

„Žydų religija ir šventės“ yra viena populiariausių muziejaus edukacinių programų, kurios užsiėmimai rengiami atsižvelgiant į žydų kalendorių ir einamojo mėnesio šventes. Šios programos edukacinių užsiėmimų dalyviai supažindinami su tradiciniu judaizmu ir religinėmis šventėmis.

Užsiėmimo ,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra“ metu parodomas ir pristatomas autentiškas Toros ritinys, pasakojama, kada ir kur Penkiaknygė buvo gauta, kiek ir kokių Toros simbolių esama, kas yra Talmudas ir kodėl jis būtinas studijuojant Torą, kas būdinga Toros kalbai ir šventosios (hebrajų) kalbos raidėms, kaip atsiranda naujas Toros ritinys, kokios yra jo įnešimo į sinagogą apeigos ir kada ritinys būna laidojamas. Taip pat kalbama apie Toros ritinio gamybą, rašymą, puošybą, saugojimą, skaitymą ir laidojimą, Toros dovanojimo šventę Šavuot  ir jos prasmę.

Užsiėmimo „10 Dievo įsakymų“ metu gilinamos žinios apie dekalogą arba Dešimt Dievo įsakymų, gvildenant šiuos klausimus: kada ir kur jie buvo duoti? Kodėl Mozė gavo ne vieną, o dvi Toras? Kodėl Dievo įsakymų yra tik dešimt, nors pagal žydų religinę teisę reikia laikytis 613 judaizmo prievolių? Kokia bausmė gresia įstatymus pažeidus? Susitikimo metu taip pat kalbama apie skirtingas įsakymų rūšis ir tai, kaip įsakymus interpretavo žymiausi Toros komentatoriai.
 
 ,,Viena diena Viešpačiui...“ yra visus metus vykdomas užsiėmimas, kurio metu supažindinama su viena svarbiausių judaizmo švenčių, skirta Viešpačiui – šabo diena. Užsiėmimo metu dalyviai sužino, kada ir kodėl švenčiamas šabas, kaip jam ruošiamasi ir kaip jis švenčiamas, ar yra kas nors bendro tarp šabo ir sekmadienio, kas ir kodėl draudžiama šabo dieną. Pristatomos šventės ištakos, etapai, tradiciniai valgiai. Susipažįstama su muziejaus eksponatais, susijusiais su šabu, ir aptariama jų paskirtis. Ragaujama tradicinė šabo duona – chala ir geriamos vynuogių sultys.
 
Užsiėmimo „Pažintis su sinagogomis“ metu dalyviai sužino, kaip vadinasi žydų maldos namai, kiek Lietuvoje buvo ir tebėra išlikusių sinagogų, kokios pagrindinės šio pastato dalys ir jų paskirtis, kuo ypatinga žydų maldos namų puošyba, kurioje sinagogos vietoje laikoma Tora, kaip ji skaitoma ir kodėl vyrai sinagogoje meldžiasi apsisiautę talitu, o galvas prisidengia kipomis. Susitikimo pabaigoje pasitelkiamos meninės priemonės, kad dalyviai geriau suprastų, kaip buvo statomos sinagogos Lietuvoje. 
 
Užsiėmimo „Rudens šventės“ metu aptariamos rudenį švenčiamos tradicinės žydų šventės. Edukacinio užsiėmimo dalyviai sužino, kodėl Naujuosius metus žydai pradeda rudens pradžioje, o šią šventę vadina Roš ha-Šana, kodėl pagal žydų kalendorių 2018-ieji yra5778 metai.  Kas yra suka ir kaip šis laikinas būstas simboliškai primena gyvenimą dykumoje, kodėl per Sukot reikia kuo daugiau laiko praleisti specialiai pastatytoje laikinoje palapinėje, kokia yra šios šventės atributika ir kodėl būtinos keturios augalų rūšys – citronas, palmė, mirta ir gluosnis. Kaip švenčiama Simchat Tora („Toros džiaugsmo šventė“), šventinės apeigos, „šokiai“ su Tora sinagogoje. Užsiėmimą vainikuoja tradicinio šventinio stalo pristatymas. 
 
Užsiėmimas „Chanuka: šviesos šventė stebuklui atminti“. Gruodžio mėnesį žydai mini šviesos švente vadinamą Chanuką, kuri simbolizuoja dvasinės šviesos pergalę prieš priespaudos tamsą, judaizmo pergalę prieš persekiotojus. Edukacinio užsiėmimo dalyviai sužino, ką reiškia žodis Chanuka ir kodėl ši šventė yra tokia svarbi žydų tautai, kada ir kaip Chanuka švenčiama, kodėl šventės metu valgomi aliejuje kepti patiekalai – latkės (blynai), sufganijot (spurgos) ir žaidžiama dreidel (vilkeliu). Kūrybinėje užsiėmimo dalyje naudodami šiuolaikines menines priemones visi dalyviai sukuria savitą šviesos simbolį.
 
Užsiėmimo ,,Purimas – linksmiausia žydų šventė“ metu susipažįstama su Purimo kilme ir tradicijomis. Kalbama apie tai, kodėl Purimas laikomas žydų išsivadavimo ir vienybės švente, kokios istorinės aplinkybės lėmė, kad žydai atsidūrė Babilonijoje/ Persijos imperijoje, kaip žydaitė Estera tapo persų karaliaus žmona ir išgelbėjo žydų tautą nuo piktadario Hamano planuotos pražūties. Kas yra Esteros ritinys ir kodėl jame neminimas Dievo vardas? Kodėl per Purimą vyksta triukšmingi karnavalai, o vyrai ne tik gali, bet ir privalo išgerti daug vyno.
 
Užsiėmimo ,,Pesachas – fizinės ir dvasinės laisvės šventė“ metu kartu ieškome atsakymų į šiuos klausimus: kaip žydai tapo vergais Egipte, o vėliau – iš šios vergovės išsilaisvino? Kokį vaidmenį Dievas skyrė Mozei ir kokiais stebuklais apdovanojo žydų tautą? Ką reiškia žodis „pesach“, iš kurio kilo šventės pavadinimas? Kodėl per Pesachą nevartojami raugo turintys produktai ir kas turi būti ant šventinės vakarienės (sederio) stalo? Kodėl Pesachas laikomas viena svarbiausių žydų švenčių?
 
smart foreash