Benjaminas Gorbulskis (1925–1986) – kompozitorius, atlikėjas, pokario lietuvių estradinės muzikos pradininkas. Sukūrė koncertus beveik visiems orkestro instrumentams, operą, baletą vaikams, miuziklą, šešias operetes, kūrinių pučiamųjų orkestrui, lietuvių liaudies instrumentams ir jų ansambliams, estradiniams bei simfoniniams orkestrams, įvairių kamerinės muzikos kompozicijų, muzikos teatrui, kinui, radijui. Labiausiai kompozitorių išgarsino melodingos estradinės dainos, jų sukūrė daugiau nei 600. B. Gorbulskis garsėjo ne tik produktyvumu, bet ir begaliniu darbštumu, humoro jausmu, vidine laisve, optimizmu.
Kai atvažiavau į Vilnių, pradėjau domėtis lengvosios muzikos žanru. Ypač džiazu. Šešiasdešimt trečiaisiais Vilniaus gatvėje, kur dabar lektoriumas, buvo atidaryta jaunimo kavinė – džiazo klubas. [...] Į kavinę užsukdavo ir Gorbulskis. Jis darydavo įspūdį – visą laiką pasitempęs, susikaupęs, šnekėdamas nežiūrėdavo tiesiai, visada truputį pro šoną, bet akys gyvos, mintis dirba, juostelė galvoje nepaliaudama sukasi. Lengva ironija, lūpose – šypsenėlė… Tokia lyg ir kaukė, bet kaukė – gerąja prasme.
[...] Gorbulskis – gal vienintelis tuo metu žydas vilnietis, kuris nebijojo apie tai garsiai kalbėti, nes buvo labai laisvas žmogus. Visada maniau, kad jis gimęs po laiminga žvaigžde.
Fotografo Algimanto Kunčiaus prisiminimai. Iš knygos Audra Baranauskaitė, Čia priėjo Gorbulskis…, 2010
Benjaminas Gorbulskis (1925–1986)
Benjaminas Gorbulskis (1925–1986), composer, performer and the pioneer of post-war Lithuanian popular music, composed concertos for almost all orchestral instruments, an opera, a children’s ballet, a musical, six operettas, works for brass band, Lithuanian folk instruments and their ensembles, symphony orchestras, various chamber music compositions, music for theater, cinema and radio. However, the composer’s most famous works are his tuneful popular songs, over 600 of them. Gorbulskis was famous for his productivity, as well as for his endless diligence, good sense of humor, inner freedom and optimism.
When I came to Vilnius, I became interested in the genre of light music. Especially jazz. In 1963, a youth café, a jazz club, was opened on Vilniaus Street, where the lectures have been taking place now. … Gorbulskis used to come to the café. He looked very impressive—he always stood upright, was concentrated; when he spoke, he didn’t look straight ahead, but always a little sideways; however, his eyes were alive, his mind was working, and the tape in his head kept running. A slight irony, a smile on his lips… Like a mask, but a mask in a good way.
… Gorbulskis was perhaps the only Jew in Vilnius at that time who was not afraid to say it out loud, because he was a very free man. I always thought that he was born under a lucky star.
