0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Vilniaus Gaono Žydų Istorijos Muziejus
Vilna Gaon Jewish History Museum

0

Paroda „OBJEKTYVE - PORTRETAS“

 

 

 

 

  

 

Atsiradus fotografijai – piešimui šviesa (terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „šviesa“ ir „teptukas“) – pranašautas senųjų dailės krypčių saulėlydis. Tiesa, ilgus šimtmečius vien dailininkų gebėjimų dėka ant drobės ar popieriaus buvo įamžinami užsakovų portretai ar kuriamos figūrinės kompozicijos, pasitelkiant pozuotojus. Tapybos saulėlydžio pranašautojai klydo: fotografijos atsiradimas ne tik nesužlugdė senųjų technikų, bet pakylėjo jas į naują lygį. Iš iliustratyvaus vaizdavimo išlaisvinta tapyba atvėrė menininkams didžias galimybes eksperimentuoti spalvomis, formomis ir konceptualiomis idėjomis. Konkrečių asmenų tapymas įgijo naują prasmę, centre atsidūrė kilusios idėjos perteikimas, novatoriškas požiūris. Tačiau tapomo asmens esybės ar „sielos pagavimas“ išliko pagrindiniu vertinimo aspektu, bent jau tokius portretus aptariantiems žiūrovams. Toks pats esybės ar sielos perteikimas lieka vienas svarbiausių vertinimo kriterijų ir žvelgiant į fotoportretą. Ar pagauta fotografuojamojo asmenybė? Žvelgdami į pažįstamų asmenų fotografijas stebime ten užfiksuotas portretuojamojo nuotaikas ir dažniausiai galvojame: „čia jis visai nepanašus į save“, arba „taip, čia jos tikra šypsena, mąslus žvilgsnis...“
 
Paroda “Objektyve - portretas” skleidžiasi keliais lygiais: pristatoma muziejaus rinkinyje saugomų Lietuvos žydų dailininkų portretų kolekcija – didžioji dalis portretuojamųjų yra žymūs menininkai (kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Anatolijus Šenderovas, rašytojas Jokūbas Josadė), o Aleksandros Jacovskytės fotografijose užfiksuoti patys kūrėjai, žiūrovus įgalinantys spręsti, ar objektyvas „pagavo jų sielą“. Kūrybinės sąsajos – piešimas šviesa – suartina įvairių kartų Lietuvos žydų dailininkus ir fotografus, kuria jungtis ir kūrybinio požiūrio taškus. 
 

 

 

 
 
ALEKSANDRA JACOVSKYTĖ – scenografė, grafikė, fotomenininkė. Gimė 1945 m. Vilniuje. Fotografuoti pradėjo dar vaikystėje. 1970 m. baigė grafikos ir scenografijos studijas LTSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1973 m. dalyvauja parodose, o nuo 1981 m. kuria kostiumus Lietuvos bei užsienio teatrams, kino filmams. 1994 m. pradėjo dirbti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje, kuruoja parodas, kuria ekspozicijų dizainą. 1999 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Jos kūriniai priklauso Lietuvos ir užsienio muziejų bei privačių asmenų kolekcijoms.
Pasak Aleksandros, fotografavimas – tai tam tikra bendravimo su žmonėmis forma. Menininkei, fotografuojančiai iš estetinių paskatų, svarbu, kad net pozuodami fotografuojamieji išliktų savimi – tokie, kokius ji pažįsta. Parodoje  matome Lietuvos žydų dailininkų ir kultūrininkų portretus Aleksandros akimis. Visi jie – vienos didelės menininkų šeimos nariai. 
 

 

 

    Man Ray (1890 - 1976)

 

   



   Aleksandra Jacovskytė. Man Ray. Popierius, anglis. 2009    

 

 
Fotografė, dailininkė ir scenografė A. Jacovskytė piešia ne tik„šviesa“, bet ir pieštuku – parodoje jos kurtas didžiojo avangardinės fotografijos pradininko Man Ray’aus (1890, Pensilvanija, JAV – 1976, Prancūzija), gimusio žydų emigrantų iš Kauno šeimoje, portretas. Taip pat eksponuojami paties dadaisto ir siurrealisto tarpukariu užfiksuoti Pablo Picasso bei Coco Chanel portretai bei garsioji „Engro smuiko“ fotografija. Šie trys Man Ray’aus kurti atvaizdai praturtinto Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijas prieš kelerius metus ir šioje parodoje yra pirmą kartą pristatomi visuomenei kaip muziejaus kolekcijos dalis. Būtent Man Ray’aus atrastą rajografijų techniką prancūzų poetas, dramaturgas ir tapytojas Jean’as Cocteau pirmasis praminė „tapyba šviesa“. 
 

 

   

   
   
    Engro smuikas.  1924    
 
 
 
   
     
    Coco Chanel.  1935    
 

  

 

       
 


    Pablo Picasso su savo šuniu. 1934

     
         

   

 
Parodoje „Objektyve – portretas“ susitinka tapyba ir fotografija. Šios dvi meno rūšys suteikia galimybę pažvelgti į portretą ar figūrinę kompoziciją keliais lygiais: per portretuojamojo asmenybę (kartais – autoportretą), dailininko figūrinės kompozicijos saviraišką ir, galiausiai, to menininko fotografinį portretą. Ekspozicijoje – kūriniai iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus dailės rinkinio, papildyti fotografės Aleksandros Jacovskytės (g. 1945) darytomis Lietuvos žydų dailininkų fotografijomis: Samuelio Bako, Mošės Rozentalio, Adasos Skliutauskaitės, Augustino, Raimondo ir Ramunės Savickų, Adomo ir Jokūbo Jacovskių, Elenos Zavadskienės, Solomono Teitelbaumo. Tarp eksponuojamų kūrinių ir E. Zavadskienės 1987 m. tapytas pačios A. Jacovskytės portretas.
 
 
  

  

Augustinas Savickas (1919 – 2012)
(1919, Kopenhagoje – 2012, Vilniuje) - Jurgio Savickio, Lietuvos diplomato, ir Idos Trakiner, Sankt Peterburgo žydų šeimoje gimusios medikės, sūnus. Tapytojas, lietuvių dailės klasikas, dailėtyrininkas, menotyros moklsų daktaras. Po tėvų skyrybų 1927 m. grįžo su motina į Lietuvą, kur 1939 m. baigė Kauno 3-ąją gimnaziją ir įstojo į Kauno meno mokyklą. 1941-1944 m. studijavo tapybą Maskvos dailės mokykloje. 1949 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1951 m. Lietuvos dailininkų sąjugos narys, Vilniaus dailės instituto dėstytojas. Pelnė įvairių apdovanojimų, tarpe jų ir Lietuvos Didžiojo kunigikaikščio 5 laipsnio ordiną (1994 m.), Nacionalinę premiją (1999 m.). Jo kūriniai saugomi Lietuvos, užsienio muziejuose ir privačiose kolekcijose.

 

 
 
   
     
    Augustino Savicko parodos atidarymas Savicko paveikslų galerijoje. 2005
   
 
 

 

 


    Šeima. Drobė, aliejus. 1992  

 

   

                    
         
      Mergaitė žalia suknele. Drobė, aliejus. 1996        Liūdnas žydas. Drobė, aliejus. 1996  

 

  

 

    Po Augustino Savicko knygos „Žalia tyla“ pristatymo Vilniaus rotušėje. 2009

 

  


 

Raimondas Savickas  (g. 1955)
gimė 1955, Vilniuje, Augustino ir Lizos Savickų šeimoje. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą, Istorijos fakultetą, bibliotekininko specialybę. 1979-1984 m. dirbo Šilalės centrinėje ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose. Piešimo mokėsi Vilniaus keturmetėje dailės mokykloje, dailininko Petro Repšio studijoje, tapybos – tėvo Augustino studijoje. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė daugiau nei 30 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau 50 grupinių parorodų Lietuvoje ir užsienyje. 1994 m. įkūrė ir vadovauja Savicko galerijai. 2000 m. galerijoje atidarė pirmąją Lietuvoje dailės mokyklą suaugusiems. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje: nuo 2014 m. dirba ES parlamento nario P. Auštrevičiaus padėjėju, yra LRT tarybos narys. 2016 m. apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžiumi.

 

  

 

    Su tėvu Augustinu Savicku.  2005

 

 

 

    Dailininko portretas. Drobė, aliejus.  2016 

 

 

 


Ramunė Savickaitė (g. 1983)
(g. 1983, Vilniuje) – Raimondo ir Birutės Savickų dukra. 2007 m. baigė Vilniaus dizaino kolegiją, aprangos dizaino specialybę. J. Rimkutės ir I. Ševiakovaitės drabužių kolekcijos „Lt-identity – Vilnius 2007“ grafinio dizaino bendraautorė. Nuo 2009 m. dirba projektų koordinatore Savicko paveiklsų galerijoje. 2011 m. baigė Savicko dailės mokyklą. Nuo 2013 m. Marijo Piekuro piešimo studijoje lanko akademinio piešimo kursus. Nuo 2014 m. lanko Meno istorijos mokyklos („Vilniaus aukcionas“) paskaitas. Mokosi Vilniaus dailės akademijoje, dailėtyros katedroje. Aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, tarptautiniuose simpozimuose ir pleneruose.

 

   

    2020 m. kovo 2 d. prie Tolerancijos centro

 

 

  

    Senelis. Drobė, aliejus. 2015

 

 

    Adomas Jacovskis (g.1948)

 

    2019 m. ruduo

 

  

    Moters portretas tamsiame fone. Drobė, aliejus. 1988

 

 

  

    Augustino Savicko parodos atidaryme Savicko paveikslų galerijoje. 2005 

 

 

 

 

    Adomas ir Jokūbas Jacovskiai. 2019 

 

 

 

     
 

   
 
    Jokūbas. Drobė, aliejus. 1981  Jokūbo Jacovskio nuosavybė
       Jokūbas. Kartonas, aliejus. 1982  

 

  

     
         
      Jokūbas Jacovskis. 1985       Jokūbas Jacovskis. 2016  

 

   

   Mošė Rozentalis (1922 – 2008)

 

 
    Savo studijoje Tel Avive. 2007 m. sausis

 

 

   

     
         
      Moters portretas. Drobė, aliejus. 1994  
    Jokūbo Josadės portretas. Drobė, aliejus. 1956 
 

 

 

   

    Su Aleksandra Jacovskyte savo studijoje Tel Avive. 2007

 

 

 

    Adasa Skliutauskaitė (g. 1931)

 

   1982

 

  

 

     
         


 
 

      Diptikas Šagalui atminti I, II.  Popierius, mišrioji technika. 2009

 

 

 

     
         
 
   Parodos atidarymo metu „AP“ galerijoje. 2019
 
    Parodos atidarymo metu „Arkos“ galerijoje. 2001
 

 


 

   Samuelis Bakas (g.1933)

  

 

    Pirmasis apsilankymas gimtajame mieste po Antrojo pasaulinio karo. 2001 

 

 

 

  

     Autoportretas. Pieštukas, popierius. 1945

 

 

  

   Solomonas Teitelbaumas (g. 1972)  

  

   



    Galerija „Laiptai“, Šiauliai.  2019

   

 
 
 
   



 
     Autoportretas. Drobė, aliejus. 2004
 
  
 
 
 


    Su Adomu Jacovskiu. Galerija „Laiptai“, Šiauliai.  2019
 

 

   Elena Nona Zavadskienė (g. 1943)  

 

 


      Elena Nona Zavadskienė savo namų kieme 2020 m. balandžio 27 d.  

   

 

 

 


    Kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo portretas. 
    Popierius, pastelė. 1992 
    Elenos Nonos Zavadskienės nuosavybė

 

 

 


    Su kultūrologe prof. Irena Veisaite. 2016  

 

  

         
         

 

     Adomo Jacovskio portretas. Popierius, pastelė. 1988

 

     Aleksandros Jacovskytės portretas.  Drobė, aliejus. 1987                       Elenos Nonos Zavadskienės nuosavybė


 

 

 

 

Parodos kūrybinė grupė:
Tekstas: Ievos Šadzevičienės 
Parodos kuratorės: Ieva Šadzevičienė, Irina Nikitina, Aleksandra Jacovskytė
Dizainas: Aleksandra Jacovskytė, Robertas Petravičius
Dailės kūrinių fotografijos ir skaitmeninių  atvaizdų parengimas: Paulius Račiūnas   
 

VILNIAUS GAONO ŽYDŲ ISTORIJOS MUZIEJUS.  2020

 

 
smart foreash