0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų Muziejus
Vilna Gaon State Jewish Museum

0

APDOVANOTI PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI

 
Publikuota: 2019-05-06

 

APDOVANOTI PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI
 
SILVESTR MIKOLAJUN 1908–1962
ZUZANA MIKOLAJUN 1910–1982

 

 

                            

 
 
     
 
 
2019 metų gegužės 6 dieną Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje Pasaulio Tautų Teisuolio medaliu ir garbės raštu apdovanoti Silvestras Mikolajun (Sylwester Mikolajun) ir Zuzana Mikolajun (Zuzanna Mikolajun) (po mirties), nacių okupacijos metais išgelbėję Bertą ir Nahumą Kacus bei jų vaikus – Rūtą ir Jokūbą. Pasaulio Tautų apdovanojimus Zuzanos ir Silvestro Mikolajunų anūkei Liucynai Jevaltienei įteikė nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. Ceremonijoje dalyvavo šios mokyklos mokiniai, mokytojai, garbingi svečiai.
 
Nahumas Kacas prieš karą buvo stambus ūkininkas Gudulinės kaime netoli Maišiagalos. Jo ūkis garsėjo modernumu ir našumu, buvo pavyzdys aplinkiniams žemdirbiams ir patrauklus darbininkams. Kacai buvo geri šeimininkai, juos siejo glaudūs ryšiai su kaimynais. Artima pažintis su valstiečiais ir jų pagarba padėjo Kacų šeimai išlikti nacių okupacijos metais. Draugų įspėti apie gresiančias Maišiagalos žydų žudynes, Nahumas Kacas, jo žmona Berta ir du vaikai – šešerių Rūta ir ketverių Jokūbas pabėgo iš namų. Jie slapstėsi nuošaliose sodybose, bet niekur negalėjo pasilikti ilgiau. Po metų, nebegalėdami tverti nuolatinių klajonių, Kacai prisijungė prie Riešės durpyno žydų. Vėliau Nahumas Kacas įsitraukė į Vilniaus geto pogrindinę veiklą. Tarpukariu Nahumas ėjo karininko pareigas, kovojo Lenkijos-sovietų kare, todėl žinojo, kur paslėpti lenkų ginklai, ir iš durpyno į getą grįždavo nešinas amunicija. Už tai buvo suimtas gestapo, bet vėliau paleistas, tačiau per tardymus nugirdo, kad darbo stovyklos bus likviduotos. Kacai tą pačią naktį pabėgo iš Riešės ir vėl prasidėjo jų varginančios klajonės.
 
 
Berta ir Nahumas Kacai.
Pokarinė nuotrauka       
 
Berta Kac (Berth Katz) su dukra Rūta (Ruth Leiser)
ir sūnumi Jokūbu (Jacob Katz) Australijoje
   

   
 1943-iųjų pavasarį Kacai pabeldė į Silvestro ir Zuzanos Mikolajunų duris Osinuvkos kaime, kur jau trumpam buvo apsistoję prieš metus. Mikolajunai buvo neturtingi, gyveno skurdžiai, augino du vaikus, tačiau svetingai priėmė Kacų šeimą ir dalinosi viskuo, ką turėjo. Silvestras vieninteliame jų nedidelio namuko kambaryje po krosnimi iškasė negilią duobę, kurioje bėgliai galėdavo tik gulėti (gilesnės kasti negalėjo, nes imdavo sunktis vanduo). Dienomis Kacai prabūdavo duobėje, o naktimis, kai būdavo saugu, miegodavo ant krosnies. Deja, rudenį vienas kaimynas, įtaręs, kad pas Mikolajunus slapstosi Kacai, įskundė juos gestapui. Atvykę gestapininkai aptiko žydų šeimą, tačiau Nahumas, apeliuodamas į vokiečių žmoniškumą, įkalbėjo juos paleisti. Neįtikėtina, bet įvyko stebuklas – gestapininkai pasigailėjo abiejų šeimų, tačiau liepė Kacams nešdintis į mišką. Silvestras Mikolajunas ir toliau teikė jiems pagalbą – padėjo įsikurti apleistoje pirtelėje, aprūpindavo maistu ir drabužiais. Bet apylinkėse padažnėjus susišaudymams, pirtelėje likti darėsi pavojinga.

1944 m. žiemą Kacai buvo priversti palikti ir šią vietą ir toliau klajoti bei slapstytis miškuose. Kacus glaudė kelios valstiečių šeimos – laikinai suteikdavo pastogę, duodavo maisto. 1944 m. vasarą Kacus priėmė jų buvę kaimynai ir ūkio darbininkai valstiečiai Malvina ir Romualdas Rakovskiai, turėję tris mažamečius vaikus. Bėgliams prie daržinės buvo įrengta žeminė, užmaskuota šienu ir rąstais, Rakovskis atnešdavo maisto ir naujienų apie padėtį fronte. Priartėjus frontui, apylinkės paskendo gaisruose, valstiečiai, tarp kurių buvo ir Rakovskių šeima, traukėsi į saugesnes vietas. Prieš išvykdamas Romualdas dar atnešė Kacams ąsotį pieno ir kepalą duonos. Visa laimė, jog po kelių dienų kaime nacių nebeliko.
Kacų šeima – viena iš nedaugelio žydų šeimų, kurių neišardė karas. 1945 m. jie išvyko į Lenkiją, iš ten – į Vokietiją. Kelerius metus praleidę perkeltųjų asmenų stovykloje Bavarijoje, 1951 m. jie emigravo į Australiją.
 
   
 
  
 
Iš kairės: Silvestro ir Zuzanos Mikolajunų anūkė Liucyna Jevaltienė, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon (nuotrauka Marian Paluszkiewicz)
 
Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon įteikia Pasaulio Tautų Teisuolio diplomą Silvestro ir Zuzanos Mikolajunų anūkei Liucynai Jievaltienei (nuotrauka Marian Paluszkiewicz)
 

      

Silvestras ir Zuzana Mikolajunai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais 2017 m. Jad Vašem sprendimu jų pavardės įtrauktos į Lenkijos valstybės Pasaulio Tautų Teisuolių sąrašą. 2018 metais Silvestras ir Zuzana Mikolajunai apdovanoti ir Lietuvos valstybės apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Informacija apie Mikolajunus skelbiama virtualioje parodoje „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie ŠOA“, kurią galite rasti internetiniu adresu: www.issigelbejesvaikas.lt/
 
Informaciją apie Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremoniją parengė muziejininkė Ieva Volungė
 

 

 
smart foreash