0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų Muziejus
Vilna Gaon State Jewish Museum

0

Mėnesio istorija

 
Publikuota: 2018-01-23
Bencion Michtom. Poeto Šimšono Kahano portretas, pop., anglis, 38,3 x 32, VŽM 915
 
Šimšonas Kahanas (1905 Vilnius – 1941 Paneriai) – vienas žydų rašytojų ir dailininkų avangardo sambūrio Jung Vilne (Jaunasis Vilnius, 1929–1941) telkėjų, dienraščio Vilner tog (Vilniaus diena) redaktorius. Be literatūros, kita Kahano kultūrinių interesų sritis buvo teatras.
 
Avangardinis nesuderinamų stilių taikymas kūrinyje, siekis atitolti nuo kanoninių literatūros normų daro Kahano poeziją artimą visų sambūrio rašytojų kūrybai. Turint galvoje, kiek pastangų Kahanas įdėjo, kad sambūris susiformuotų,šis poetas vadintinas išskirtiniu Jung Vilne nariu. O jo romų folkloro vertimai į jidiš kalbą išplėtė žydų literatūros jidiš kalba horizontus.
 
Kahano portretą nupiešęs dailininkas Bencionas Michtomas taip pat priklausė Jung Vilne sambūriui. Juos abu, Kahaną ir Michtomą, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui naciai nužudė vienus pirmųjų.
 
Jung Vilne sambūrio veiklos pradžia sietina su 1929 m. spalio 11 d. pirmąja kolektyvine rašytojų publikacija Vilniaus dienraštyje Vilner tog. Ši publikacija aprėpė Leizerio Volfo, Šimšono Kahano, Šloimės Beilio, Elchanano Voglerio, Aharono Piudiko, Moišės Basino eilėraščius ir Moišės Levino apsakymo fragmentą.
 
Siūlome susipažinti su Š. Kahano eilėraščio Dos lid fun troimer (Svajotojo daina) iš pirmosios kolektyvinės sambūrio publikacijos dienraštyje Vilner tog vertimu iš jidiš į lietuvių kalbą:
 
O, kažkur jauna ranka muša tamburiną,
Ir skaidrūs garsai sklinda erdvėje,
O mano laukinėje ilgoje barzdoje voratinklius jau rezga vorai,
O mano lūpos – išdžiūvęs baltas molis.
 
O, kažkur geizeris trykšta žvaigždėtoje erdvėje,
Džiaugsmo šaltinis, pirmas išplėšimas iš miego,
O aš sėdžiu čia ir ganau svajones,
Kaip piemuo – savo avis.
 
O, kažkur žodis kala melodiją,
Melodiją tvirtą ir mėlyną lyg dangus, -
O ant pusmėnulio supuosi pirmąkart pakilęs
Niūniuodamas tyliai jaunystės svajonių dainelę.
 
O, kažkur jauna ranka muša tamburiną,
Ir skaidrūs garsai sklinda erdvėje,
O mano laukinėje ilgoje barzdoje voratinklius jau rezga vorai,
O mano lūpos – išdžiūvęs baltas molis.
 
Parengimas ir akademinis eilėraščio vertimas iš jidiš į lietuvių k. VVGŽM Raštijos rinkinių saugotojos-tyrinėtojos Ilonos Murauskaitės
 
Pauliaus Račiūno nuotrauka
© Atvaizdas iš VVGŽM rinkinių
 
smart foreash