0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų Muziejus
Vilna Gaon State Jewish Museum

0

Mėnesio eksponatas

 
Publikuota: 2019-04-19

 

Ritualinė Pesacho lėkštė, metalas, VŽM 1025

 
Pesach švenčiamas pavasarį, pradedant 15-ąją nisano diena ir jos minėjimas tęsiasi ištisą savaitę.  Šventės pavadinimas yra verčiamas kaip praėjo pro šalį (hebr. k. pasach) bei primena dešimtąją Išėjimo knygoje aprašytų Egipto bausmių, kuomet buvo išžudyti Egipto naujagimiai, išskyrus tuos namus, kurie buvo pažymėti avinėlio krauju. Kaip tik po šios bausmės faraonas skubiai sutiko žydų tautą išleisti iš vergijos Egipte. Toks šventės pavadinimas įsitvirtino dar ir todėl, jog Šventyklos laikotarpiu šio įvykio atminimui buvo aukojamas avinėlis, o aukos vardas buvo pesach.
 
Šios šventės centrinis ritualų akcentas – visas aštuonias dienas nevartoti nieko rauginto, vartoti neraugintą duoną macą ir du pirmus šventės vakarus atlikti ritualinės vakarienės ceremoniją, kuri hebrajiškai vadinama seder (liet. k. tvarka) bei skaityti Hagada šel Pesach (liet. k. Pesacho pasakojimas), kuriame surašyta visa žydų istorija išeinant iš Egipto ir klajojant po dykumą Mozės vedamiems.
 
Šventės išvakarėse paskutinį kartą namų šeimininkas, dažniausiai lydimas ir vaikų, turi apeiti namus su plunksnele ir mediniu šaukštu, ir patikrinti, ar tikrai kur nors neužsiliko nors trupinėlis raugintų maisto produktų. Jei dar randa chamec, tai sušluoja jį plunksnele į šaukštą ir šį sudegina. Pesach šventėje neretai būdavo naudojamas specialus indų rinkinys, kuriuose niekuomet nebuvo gaminami ir pilami rauginti patiekalai.
 
Pesach seder metu pagal tam tikrą tvarką yra valgomi ritualiniai patiekalai: beica (kiaušinis), zroa (vištos sparnelis), maror (karčios žolelės), karpas (nekarčios daržovės [virta bulvė, petražolės, morkos]), charoset (trinti obuoliai, riešutai, kiti prieskoniai, spalva ir konsistencija primenantys statybinę tvirtinamąją plytų medžiagą statant namus ir piramides Egipto faraonui]), chazeret (trinti krienai). Šie patiekalai turi simbolinę prasmę: zroa primena Pesacho aukojimą sugriautoje Šventykloje; beica – pavasario ir atsinaujinimo simbolis, pamirkytas pasūdytame vandenyje, simbolizuoja sugriautos Šventyklos gedulą; maca – vienu metu simbolizuoja ir vergiją, ir laisvės duoną, nes žydai nespėjo surauginti tešlos prieš iškeliaudami iš Egipto; maror – žydų kartaus gyvenimo ir vargų Egipte simbolis; karpas – pavasarį ir naujas viltis; charoset – statybinę medžiagą, kuria buvo tvirtinamos plytos žydams statant piramides ir namus Egipto faraonui.
 
Pareiga pasakoti daugiau ir atsiminimas apie tai, jog išėjimas iš Egipto vyko naktį, lėmė papročio užsisėdėti iki vėlumos atsiradimą. Tam, kad vaikai, kuriems yra būtina dalyvauti vakarienėje iki pabaigos, nenuobodžiautų ir neužmigtų anksčiau laiko, jiems yra uždavinėjami tradiciniai klausimai (pvz.: kuo ši naktis skiriasi nuo kitų naktų ir pan.). Taip pat sederio pabaigoje vaikams pasiūloma surasti sederio pradžioje paslėptą macos gabalėlį – afikoman, už kurio suradimą priklauso dovana.
 
 
                                                                                                          
 
Parengė Neringa Latvytė-Gustaitienė
© Fotografija Pauliaus Račiūno
© Iš VVGŽM fondų
 
smart foreash