Mirė vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių Anatolijus Šenderovas |
← |
Publikuota: 2019-03-26
Lietuva neteko vieno iškiliausių kompozitorių – su dideliu liūdesiu pranešame, kad šiandien mirė Anatolijus Šenderovas (1945-2019). Tai skaudus praradimas ne vien Lietuvos, bet ir pasaulio muzikinei kultūrai. A. Šenderovo muzika reguliariai skamba įvairių žemynų koncertų salėse ir pelno klausytojų simpatijas, yra įvertinta ne vieno prestižinio tarptautinio konkurso premija.
A. Šenderovas buvo įvairiapusis kūrėjas, rašęs ir kamerinius, ir stambius vokalinius – instrumentinius opusus, baletus, simfonijas, koncertus, kompozicijas nedidelės sudėties ansambliams. Tarp jo geriausių kūrinių – vokalinių-simfoninių kūrinių triptikas biblinėmis temomis, už kurį kompozitorius pelnė Lietuvos Nacionalinę kultūros ir meno premiją (1997), Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto ir Do“ (2002), dedikuotas ilgamečiam jo kūrybiniam partneriui, žymiam violončelininkui Davidui Geringui, „Iš užmirštos knygos“ balsui ir kameriniam orkestrui (2005), Styginių kvartetas Nr. 3 (2015), itin jautriai atskleidžiantis amžinai rūpimus, skausmingus būties klausimus, kurį po premjeros šviesios atminties profesorius Saulius Sondeckis sugretino su didžiųjų kvarteto meistrų – Johanesso Brahmso, Piotro Čaikovskio, Belos Bartoko – kūriniais.
Idėja ir turinys A. Šenderovui visada buvo svarbiau už kompozicinę techniką ir išraiškos priemones. Jis rašė atlikėjams ir klausytojams, visa savo širdimi buvo atsidavęs kūrybai ir muzikai. Jam buvo svarbi harmonija ir pozityvumas, tačiau A. Šenderovo muzika kupina kontrastų ir atspindi visą gyvenimo spalvų paletę. Kaip ne kartą minėjo pats kompozitorius, gyvenime juoda ir balta spalvos dažnai eina kartu... Kompozitorius buvo labai reiklus sau ir kitiems, visuomet siekdavo aukščiausios kokybės, gyveno savo kūriniais, juos nuolat tobulindamas. Itin reikšmingas jo muzikos improvizacinis pradas, darantis stiprų poveikį ir atlikėjams, ir klausytojams.
1990-aisiais prasidėjusį antrąjį A. Šenderovo kūrybos etapą paženklino žydiškosios temos svarba. A. Šenderovas buvo vienas iš Pirmojo tarptautinio žydų profesionaliosios muzikos festivalio Vilniuje (1992) iniciatorių. Kūriniuose biblinėmis ir žydiškomis temomis A. Šenderovas atsigręžė į kultūrinę atmintį. Antai šofaro skambesys ir kantoriaus balsas jo kūrinyje „Šma Israel“ (1997) ženklina dieviškąją dimensiją – stabilią ir nekintančią, taip pat ir žydų tautos istorinę atmintį, giliausią ryšį su prigimtinėmis šaknimis. Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui bendradarbiavimas su Maestro buvo labai svarbus, muziejuje ne kartą yra skambėję jo kūriniai.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, kūrybos bendražygiams ir visai kultūros bendruomenei.
Arūno Baltėno nuotrauka
| ↑ | ← |
