0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų Muziejus
Vilna Gaon State Jewish Museum

0

MĖNESIO EKSPONATAS

 
Publikuota: 2019-03-01

 

Asmens liudijimas, išduotas Šepseliui Bliacheriui 1941 m. spalio 1 d., popierius, spauda,
VŽM 1302.

 

 
Šabtajus (Šepselis) Bliacheris gimė 1904 m. Vilniuje, augo darbininkų Hiršo ir Dinos šeimoje kartu su broliu ir seserimi. Vaikai gavo tradicinį žydišką išsilavinimą: Š. Bliacheris mokėsi chederyje - religinėje pradinėje mokykloje, vėliau gimnazijoje su dėstomąja hebrajų kalba. Dar besimokydamas gimnazijoje, vaikinas buvo vienu iš aktyviausių dramos ratelio narių ir vaidino pirmo plano vaidmenis mokyklos rengiamuose spektakliuose.
 
1919 m. Š. Bliacheris kartu su grupe Vilniaus vaikų išvyko į vasaros stovyklą netoli Varšuvos, kur susižavėjo jidiš kalba dainuojamomis dainomis ir spektakliais. Jaunasis teatro mylėtojas vasaros kolonijoje inicijavo dramos ratelio įkūrimą ir, kartu su mokytojo pagalba, kas dvi savaites su vaikais pristatydavo po naują vaidinimą.
1921 m. Vilniaus meno draugija įkūrė teatro studiją, Š. Bliacheris tapo vienu iš pirmųjų jos studentų. Iki to laiko mokęsis technikume, nusprendė studijas mesti ir atsiduoti teatrui: dirbo aktoriumi, sufleriu ir vertėju. Baigęs teatro studijas 1923 m. Š. Bliacheris pradėjo dirbti Folks teater – Tautiniame teatre, šiek tiek dirbo operetės teatre, 1926 m. išvyko dirbti į Rygą Naujajame žydų teatre. Po keleto metų sugrįžęs į Vilnių dirbo geriausiose miesto žydų teatro trupėse kartu su didžiausiomis to laikmečio jidiš teatro žvaigždėmis: Julium Adleriu, Ester Rokh ir Ida Kaminskomis, Zigmundu ir Jonu Turkovais bei kitais.
 
Šabtajus Bliacheris buvo vienas iš idėjos įkurti teatrą Vilniaus gete iniciatorių. 1941 m. pabaigoje jo kambarėlyje gete (pagal Vilniaus geto kalinių 1942 m. sąrašus, Š. Bliacheris su žmona Gitel gyveno adresu Strašuno g. 7-16) susirinko aktoriai ir poetas Avromas Sutzkeveris. Po ilgų diskusijų jie nusprendė įkurti teatrą. Nepaisant pradinio pasipriešinimo kad „kapinėse nedera kurti teatro“, jis  greitai tapo vienu iš svarbiausių dvasinės rezistencijos vietų, kurioje gete kalėję žydai galėjo įkvėpti vilties ir prisiminti, kad nepaisant baisių aplinkybių – jie vis dar žmonės.
 
Gete Š. Bliacheris aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime: prisidėjo prie jaunimo klubo veiklos, buvo geto rašytojų, dailininkų ir artistų draugijos valdybos nariu, vėliau tapo šios draugijos sekretoriumi.
 
Dar vienas labai svarbus Š. Bliacherio gete atliktas darbas - atsiminimų apie nužudytus artistus užrašymas. Jis aprašė 20 nužudytų ir 1 mirusio nuo ligos geto aktorių likimus. 1943 m. jo užrašai buvo rasti besimėtantys gatvėje ir išsaugoti, o 1962 m. išleisti originalo – jidiš kalba. Knygos sudarytojai prie 21 Š. Bliacherio parašytos biografijos pridėjo dar vieną – jo paties istoriją, todėl knyga pavadinta „Dvidešimt vienas ir vienas“ (Ein un cvancik un einer).
 
1943 m. rugsėjo 23 d. po Vilniaus geto likvidacijos Š. Bliacheris buvo išvežtas į nacių koncentracijos stovyklą Kloogoje (Estijoje), kur 1944 m. rugsėjo 19 d. buvo nužudytas.
 
Parengė: Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ekspozicijos vadovė Saulė Valiūnaitė
© Iš VVGŽM fondų
 
smart foreash