0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų Muziejus
Vilna Gaon State Jewish Museum

0

MĖNESIO EKSPONATAS

 
Publikuota: 2018-09-03

Marija (Maša) Rolnikaitė gimė 1927 m. liepos 21 d. advokato Hiršo ir namų šeimininkės Taibos Rolnikų šeimoje Klaipėdoje, vėliau apsigyveno Plungėje. Po kiek laiko šeima su keturiais vaikais – Miriam, Marija, Raja ir Ruviku – persikėlė į Vilnių. Pirmosiomis karo dienomis visi nesėkmingai bandė trauktis į Rytus. Pabėgti pavyko tik H. Rolnikui, kuris tolesnį karo laikotarpį kovojo 16-oje lietuviškoje divizijoje. T. Rolnikienė su vaikais 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo uždaryti Vilniaus gete. Mašai tuo metu buvo keturiolika metų.

Gete buvo įkalinta keliolika tūkstančių vaikų, todėl mokytojai iš karto ėmėsi iniciatyvos steigti mokyklas ir rūpintis vaikų švietimu bei užimtumu, nors iš pradžių mokyklos dėl intensyvių žydų masinio naikinimo akcijų veikė nereguliariai. Didžiajame gete buvo įsteigtos kelios mokyklos: pradinė, vidurinė su dėstomąją jidiš kalba, gimnazija. Taip pat veikė dvi religinės mokyklos ir dvi ješivos. Visos jos buvo toliau nuo geto vartų, taip bandant vaikus apsaugoti nuo netikėtų nacių ir vietinės policijos reidų bei atrankų žudynėms Paneriuose. Nepaisant to, pradžioje tėvai vengė registruoti vaikus į mokyklas, nes bijojo, kad, turint mokinių sąrašus, naciams bus lengviau atrinkti vaikus sušaudymui. 1943 m. geto mokyklos tebeveikė, bet jau buvo pustuštės… 

Nors ir labai norėjo, Marija negalėjo lankyti geto mokyklos, nes reikėjo dirbti ir rūpintis šeima. Savo mokyklinį krepšį jį išsaugojo visą geto laikotarpį – vis tikėjo, kad vieną dieną tęs mokslus. Savo prisiminimuose ji rašė: „Tiktai pirmaisiais geto metais aš vis dar buvo ta pati. Ir labai jaudinausi, kad prasideda nauji mokslo metai, o aš čia ir negaliu eiti į mokyklą. Ir kuomet prasidėjo antri mokslo metai be manęs – buvo liūdna...“.
 
Likviduojant Vilniaus getą T. Rolnikienė su devynerių Raja ir septynerių Ruviku buvo išvežti ir nužudyti, kaip spėjama, nacių koncentracijos stovyklos Aušvice dujų kamerose. Maša buvo išvežta į nacių priverstinio darbo stovyklas Latvijoje – iš pradžių Kaizervalde, vėliau Štrasdenhofe, dar vėliau – į nacių koncentracijos stovyklą Štuthofe (Vokietijoje). Mašos seserį Miriam išgelbėti padėjo mokytojas Henrikas Jonaitis su kunigo Juozo Stakausko pagalba.

Holokaustą išgyvenę Hiršas, Maša ir Miriam Rolnikai po karo susitiko Vilniuje. Marija visas patirtas netektis ir išgyvenimus aprašė savo prisiminimuose, kurie pirmą kartą buvo išleisti 1963 m. Jos knyga „Turiu papasakoti“ išversta į 18 kalbų.
 
Su Marija Rolnikaite teko susitikti jos namuose Sank Peterburge 1999 m. liepą. Susitikimo metu ji Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui padovanojo keletą savo asmeninių daiktų, tarp jų – ir mokyklinį krepšį. „Tai dalis mano gyvenimo, dalis manęs pačios, skaudi dalis...“ – pasakė, įduodama šį krepšį man į rankas.
Marija Rolnikaitė mirė 2016 m. balandžio 7 d. Sankt Peterburge.
 
Parengė VVGŽM Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė
 
Nuotraukoje – Marijos (Mašos) Rolnikaitės mokyklinis krepšys, VŽM7759
 
smart foreash