0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Vilniaus Gaono Žydų Istorijos Muziejus
Vilna Gaon Museum of Jewish History

0

MĖNESIO EKSPONATAS

 
Publikuota: 2020-10-08

 1992 metais Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus perėmė dalį buvusio LTSR Revoliucijos muziejaus rinkinių, kuriuose saugotos ir kelios dešimtys nuotraukų iš Kauno geto (1941-1944). Vienoje iš jų užfiksuotas ant laiptų sėdintis berniukas laikantis indą su saulėgrąžomis. Tiksli jo tapatybė nežinoma, tačiau buvęs Kauno geto kalinys Zalkė Genkindas (g. 1928, vėliau pasivadino Solly Ganor) pamatęs šią nuotrauką atpažino nufotografuotąjį ir papasakojo, kad kailinę kepurę nuolat dėvintį berniuką visi vadino tiesiog Aldona, mat jis labai dažnai dainuodavo lietuvišką dainelę apie Aldoną. Berniuko tėvai buvo nužudyti dar karo pradžioje ir jis gete gyveno su teta. Šioji priverstinio darbo metu gaudavo saulėgrąžų sėklų, kurias geto gatvelėse nelegaliai ir pardavinėdavo Aldona. Abu žuvo evakuojant getą, 1944-ųjų liepą.

 

Aldoną, kaip ir daugelį kitų Kauno geto žydų, rizikuodamas savo gyvybe slaptai fotografavo mechanikos inžinierius Cvi Hiršas Kadušinas (1910-1997). Visiško sunaikinimo grėsmės akivaizdoje jam atrodė svarbu užfiksuoti Kauno geto bendruomenę ir taip pasipriešinti jei ne mirčiai, tai bent užmarščiai. Tam naudojo Leica firmos fotoaparatą, juosteles pirkdavo iš lietuvių mieste, dalį, taip pat ir ryškinimo chemikalus nugvelbdavo iš vokiečių ligoninės, kurioje dirbo. Nuotraukas ryškindavo savo nedidelėje virtuvėlėje naktį arba perduodavo pažįstamam lietuviui taip pat mėgėjui fotografui mieste. Išryškintus negatyvus C. H. Kadušinas iš pradžių slėpė tuščiuose pieno buteliuose, dangtelius apliejęs vašku ir virvėmis nuleidęs į išdžiūvusio šulinio dugną gete. Paskui, bijodamas jog vieta nepakankamai saugi, butelius užkasė skirtingose vietose. Nuo 1944 metų pavasario slėpėsi kauniečio Vinco Ruzgio namuose ir sulaukęs Raudonosios armijos išsikasė savo negatyvus. Netrukus, su visu lobiu pasitraukė į pabėgėlių stovyklą Vokietijoje, o paskui atsidūrė JAV. Jau gyvendamas Holivude, persivadinęs į George Kadish, savo fotoarchyvą padalino į tris dalis – vieną atidavė Beit Hatfutsot muziejui Tel Avive, antrą, kurioje atsidūrė ir šios nuotraukos originalus negatyvas, JAV Holokausto memorialiniam muziejui, o trečią pasiliko sau. Spėjama, kad Lietuvoje likusius fotografinius antspaudus Kadušinas padovanojo 1944 -1945 metais besikūrusiam Žydų muziejui, tačiau vėlesniu sovietinės okupacijos laikotarpiu Į Vakarus pasitraukusio nuotraukų autoriaus tapatybė buvo ištrinta, o nuotraukos kartu su kitais eksponatais perduotos Revoliucijos muziejui.
 
C. H. Kadušino fotografinis palikimas šiandien yra vienas unikaliausių gyvenimo gete dokumentų pasauliniu mastu, o nuotraukos plačiai naudojamos tiek muziejų parodose tiek Holokaustui skirtuose leidiniuose.  
 
Parengė Istorijos tyrimų skyriaus ir Holokausto ekspozicijos muziejininkė-edukatorė Šarūnė Sederevičiūtė
 
© Iš VVGŽM fondų
 
smart foreash