0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų Muziejus
Vilna Gaon State Jewish Museum

0

Mėnesio eksponatas

 
Publikuota: 2019-08-12

 

Žakas Lipšicas. Hagara dykumoje. Eskizas skulptūrai. Popierius, mišrioji technika; 41 x 34; VVGŽM
 
 
 
Skulptoriaus Žako Lipšico (1891 – 1973) eskizas skulptūrai „Hagara dykumoje“ įkvėptas biblinio pasakojimo apie Hagarą, Saros tarnaitę iš Egipto, su kuria Abraomas susilaukė sūnaus Izmaelio, kai su sutuoktine buvo praradę viltį turėti bendrų palikuonių. Po kivirčų su šeimininke, nėščia Hagara pasitraukė į dykumą, tačiau įkalbėta angelo grįžo į šeimą. Įvykus stebuklui ir Sarai pagimdžius Izaoką, nesutarimai su Hagara atsinaujino ir ji kartu su sūnumi antrą kartą išėjo į dykumą. Ten juos nusilpusius rado angelas ir pažadėjo Hagarai, kad iš jos sūnaus šioje žemėje taip pat išaugs stipri tauta.
 
Žakas Lipšicas šiame kūrinyje vaizduoja antrąjį Hagaros pasitraukimą. Naudodamas savo dar ankstyvojoje kūryboje kubistų pamėgtą figurų persidengimą, menininkas šioje kompozicijoje sulieja į vieną Hagaros, Izmaelio ir angelo figūras. Vienos figūros dalis tampa kitos dalimi (antai motina laiko išsekusio ir sukniubusio sūnaus galvą, kuri tuo pačiu yra ir jos krūtinės dalis). Dviejų figūrų lygiagrečiai ištiestos rankos tarytum simbolizuoja skirtingus veiksmus: Hagaros ištiesta ranka – maldavimą, o angelo gestas – pažadą ir nuorodą.
 
Kurdamas skulptūras bei gausybę eskizų joms, Ž. Lipšicas prie to paties siužeto grįždavo ne vieną kartą, neretai ir po kelių dešimtmečių. Minimą eskizą jis sukūrė 1948 m., o bronzinę skulptūrą – 1969 m.
 
Motinystė – vienas iš kertinių Žako Lipšico vadinamojo „Amerikos kūrybinio periodo“ (1941-1973) siužetų. Karo pabaigos ir pokario metais, kai Amerikos visuomenę pasiekė pirmieji šiurpūs vaizdai iš koncentracijos stovyklų, Ž. Lipšicas sukūrė eilę dramatiškų kompozicijų pavadinimu „Motina ir vaikas“. Būdamas humanistas ir ieškodamas susiskaldžiusį pokario pasaulį suartinančių simbolių, skulptorius priėmė savo pažįstamo abato iš Prancūzijos pasiūlymą ir sukūrė Dievo Motinos skulptūrą bažnyčiai, esančiai Aukštutinėje Savojos departamente, o vėliau skulptūrą tuo pačiu pavadinimu – Argailo abatijai Škotijoje. Viename iš skulptūrų postamentų skulptorius paliko įrašą:  „Jakobas Lipšicas, žydas, ištikimas savo protėvių religijai, sukūrė šią Dievo Motiną, siekdamas paskatinti dvasinį gyvenimą, stiprinantį žmonių tarpsusavio supratimą.“
 
1948 m. įvyko keli stebuklai Žako Lipšico gyvenime: brandžiame amžiuje jis tapo tėvu – gimė dukra Loyla, o pasaulį apskriejo žinia apie atgimusią Izraelio valstybę. Ž. Lipšicas savo džiugesį išreiškė kūrinyje „Stebuklas“, kuriame panaudojo daug judaizmo simbolių. Tačiau netrukus Šventojoje žemėje prasidėję kariniai konfliktai itin nuliūdino menininką. Išeities kaip ir ankščiau jis ėmė ieškoti biblinėse istorijose ir atkreipė dėmesį į pasakojimą apie Hagarą. Kaip vėliau menininkas prisiminė savo autobiografinėje knygoje „Mano gyvenimas skulptūroje“, kūrinys „Hagara dykumoje“ simbolizuoja viltį, „kad pavyks sugyventi broliškai, kaip buvo nuo amžių...“
 
Parengė Istorijos tyrimų skyriaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė
 
smart foreash