0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų Muziejus
Vilna Gaon State Jewish Museum

0

Kur gimė Aba Kovneris?

 
 
 
Trumpa Žydų enciklopedija (rusų kalba, Jeruzalė, 1988, t. 4, 401–402 psl.) nurodo, kad žymus žydų pasipriešinimo kovotojas, Izraelio rašytojas Aba Kovneris (1918–1987) gimė 1918 m. Sevastopolyje. Ta pati gimimo vieta minima žinomos istorikės Dinos Porat knygoje1 ir kitose publikacijose2.
 
Tačiau Lietuvos centriniame valstybiniame archyve (LCVA) saugomi dokumentai (lenkų kalba) liudija, kad Aba Kovneris gimė Ašmenoje. Štai Ašmenos religinės bendruomenės rabino pasirašytas išrašas (dokumentas Nr. 1) iš metrikų knygos, kur registruoti žydai, gimę Ašmenoje 1918 m.:
 


Dokumentas Nr. 1
. Gimimo data – 1918 m. kovo 14 d.3, gimimo vieta – Ašmena, tėvo vardas – Izrael Kovner, motinos – Rochla4 Taubman,
gimė – sūnus Abel. Apipjaustė Abram Benski. LCVA, f. 175, ap. 9, b. 217, l. 370
 
Šis išrašas iš metrikų knygos pridėtas prie Abos Kovnerio prašymo, 1939 m. spalio mėn. pateikto Stepono Batoro universiteto Menų fakultetui. 1939 m. birželį Aba Kovneris pateikė tris dokumentus pasui gauti: prašymą pasui gauti (dokumentas Nr. 2), dviejų liudininkų pasirašytą tapatybės su nuotrauka patvirtinimą (dokumentas Nr. 3) ir žodinį Ašmenos religinės bendruomenės įrašo metrikų knygoje aprašymą apie 1918 m. Ašmenoje gimusį Aba Kovnerį (dokumentas Nr. 4):
 
 
Dokumentas Nr. 2. Čia nurodyta: tėvo vardas Izrael, motinos – Rochla, gimimo data 1918 m. kovo 14 d., gimimo vieta Ašmena,
namų adresas Poplawska (Paupio g.) 7, 1 bt. Dokumentas pildytas 1939 m. birželio 30 d. LCVA, f. 64, ap. 26, b. 169, l. 191
 
 
Dokumentas Nr. 3. Liudijimas. Čia nurodyti dviejų liudininkų ir jų tėvų vardai. Liudininkai parašu patvirtina, kad Abos Kovnerio tapatybė atitinka nuotrauką.
Čia nurodyti Abos Kovnerio tėvų vardai ir jų namų adresas Poplawska 7, 1 bt. LCVA, f.64, ap. 26, b. 169, l. 192
 

Dokumentas Nr. 4. Ašmenos religinės bendruomenės rabino žodinis aprašymas apie 1918 m. kovo 14 d. Ašmenoje Izraelio Kovnerio ir Rochlos Taubman šeimoje gimusį sūnų Abelį (žr. dokumentą Nr. 1). LCVA, f. 64, ap. 26, b. 169, l. 193
 
Abos Kovnerio gimimo datą ir vietą matome ir jo tėvo Izraelio Kovnerio registracijos kortelėje (dokumentas Nr. 5), kur taip pat įrašyti jo brolių vardai: vyresniojo – Gedalia, o jaunesniojo Michelis.
     
Dokumentas Nr. 5. Izraelio Kovnerio registracijos kortelėje nurodyti jo tėvai – Michel ir Rachelė Samet, gimimo metai – 1876, gimimo vieta – Ašmena; jo žmonos vardas – Rochla Taubman, jos tėvai – Berko ir Chaja Feiga Pasevič, gimimo metai – 1885, gimimo vieta – Sokoluv5. Izraelio Kovnerio darbo pobūdis – prekybininkas, gyvenamoji vieta – Poplawska g. 7.
 
Vyriausiasis sūnus Gedalia gimė 1911 m. kovo 8 d. Vilniuje6, vidurinysis Abelis –1918 m. kovo 14 d. Ašmenoje, jaunėlis Michelis – 1923 m. (gimimo vieta neįrašyta). Antroje dokumento pusėje nurodyta ankstesnė šeimos gyvenamoji vieta – Ašmena ir įrašyta: 1934 m. liepos 25 d. Izrael mirė. LCVA, f. 64, ap. 28, b. 49076, l. 1–1 a. p.
 
Pirmojo pasaulinio karo metu Izraelis Kovneris, kaip galima spėti, su šeima pasitraukė iš alkano Vilniaus į savo gimtinę Ašmeną, kur gimė Abelis ir Michelis. 1927 m. rugpjūčio 27 d. Izraelis Kovneris grįžo į Vilnių, Ruhla su jaunesniais vaikais atvyko rugsėjo 9 d., o vyresnysis sūnus Gedalia į Vilnių buvo atvykęs beveik mėnesiu anksčiau už tėvą – liepos 22 d., ką liudija įrašai namų knygoje adresu Poplawska g. 7 (dokumentas Nr. 6):
 
 
 
Dokumentas Nr. 6. Namų knygoje Poplawska g. 7 ties skaičiais 125–128 įrašyti tėvas, motina ir du sūnūs – Abelis ir Michelis, o ties numeriu 119 – Gedalia. LCVA, f.64, ap. 6, b. 8752, l. 7 a. p.–8; 6 a. p.–7
Izraelis Kovneris prekiavo oda ir turėjo parduotuvę Juljusza Klaczki gatvėje Nr. 13 (dokumentas Nr. 7):
 

Dokumentas Nr. 7. LCVA, f. 64, ap. 1, b. 10793, l. 2
 
Gedalia tapo amatininku, gamino odinius portfelius, dirbo namuose (dokumentas Nr. 8):
 
 
Dokumentas Nr. 8. LCVA, f. 64, ap. 1, b. 10780, l. 3
 
Po tėvo mirties Aba Kovneris paliko gimnaziją „Tarbut“, kur iki tol mokėsi. 1935 m. birželio 14 d. jis gavo mokyklos pažymėjimą Nr. 13 už 1934/35 mokslo metus (dokumentas Nr. 9). Pažymėjimą pasirašė daktaras Josefas Šusteris, „Tarbut“ draugijos privačios hebrajų gimnazijos direktorius:
 
 
 
Dokumentas Nr. 9. Šeštos klasės mokinio Abelio Kovnerio mokyklos pažymėjime nurodyti gimimo metai 1918 m. ir gimimo vieta Ašmena.
LCVA, f. 175, ap. 9, b. 27, l. 371, 371 a. p.
 
Dinos Porat duomenimis, palikęs gimnaziją Aba mokėsi savarankiškai, daug laiko praleisdavo Strašūno bibliotekoje. Tuo metu Aba Kovneris tapo kairiųjų sionistų jaunimo organizacijos „Hašomer Hacair“ („Jaunasis sargas“) nariu, o po to jos Vilniaus skyriaus vadovu7.
 
1939 m. spalio 13 d. Aba Kovneris pateikė prašymą Stepono Batoro universiteto Menų fakulteto dekanui jį priimti laisvuoju klausytoju į pirmą kursą (dokumentas Nr. 10). Prašyme matome tą pačią nuotrauką kaip ir prašyme pasui gauti. Prašyme pridėta gimimo liudijimo kopija (dokumentas Nr. 1), mokyklos pažymėjimas (dokumentas Nr. 9), stojančiojo į aukštąją mokyklą asmens kortelė (dokumentas Nr. 11) ir autobiografija (dokumentas Nr. 12):
 
 
Dokumentas Nr. 10. LCVA, f. 175, ap. 9, b. 27, l. 367
 
 

Dokumentas Nr. 11. LCVA, f. 175, ap. 9, b. 27, l. 372
 

 
Dokumentas Nr. 12. Autobiografijoje Aba Kovneris rašo: „Vaikystę praleidau savo gimtajame Ašmenos miestelyje, kur pradėjau lankyti mokyklą. Toliau Vilnius – kitokia kultūra, gimnazija, nauja aplinka, kurioje gyvenu jau 10 aktyvios jaunystės metų. Man besimokant septintoje klasėje, mirė tėvas – namai nuskurdo, dėl to turėjau atsisakyti tolesnių mokslų gimnazijoje ir nebaigiau mokyklos.
 
Jau sėdėdamas mokykliniame suole susidomėjau menu (nors gimnazijoje jo nelabai daug tegavau), ypač tapyba. Piešiau, dariau eskizus. Man nedaug jų teliko – tik potraukis ir noras tapyti. Neturėdamas galimybės tapti Menų fakulteto studentu noriu būti bent laisvu klausytoju. Abel Kovner“ (iš lenkų kalbos vertė Barbara Znaidzilovska). LCVA, f. 175, ap. 9, b. 27, l. 373
 
Išliko Menų fakulteto 54 pirmo kurso studentų pirmojo 1939/40 m. trimestro darbų egzaminų vertinimo protokolas, kur Nr. 27 – Kovner Abel (LCVA, f. 175, ap. 13, b. 220, l. 72–73).
 
1939 m. gruodžio 15 d. Aba Kovneris Vilniuje įstojo į „Tarbut“ mokytojų kursus hebrajų kalba, įsteigtus vietoj 1937 m. uždarytos mokytojų ivrito seminarijos:
 
 
Dokumentas Nr. 13. 1939/40 m. mokytojų kursų klausytojų apskaitos knygoje Aba Kovneris įregistruotas 154/154 numeriu, skiltyje „Gimimo data ir vieta“ nurodyta 1918 m. kovo 14 d., Ašmena, skiltyje „Mokymosi vieta“ nurodyta „Tarbut gimnazija Baltstogėje“. Galima numanyti, kad pildant apskaitos knygą čia įsivėlė klaida: vietoj „Vilniuje“ pakartotinai parašyta „Baltstogėje“, kaip ir prieš tai esančioje eilutėje. Kursų baigimo pažymėjimą Kovneris gavo 1940 m. balandžio 18 d. Tikriausiai kursų vadovai skubėjo: 1940 m. vasarą kursus uždraudė tarybų valdžia. LCVA, f.222, ap. 1, b. 41, l. 1, 16 a. p.–17
 
Pateikti dokumentai akivaizdžiai rodo, kad Abos Kovnerio gimimo vieta buvo ne Sevastopolis, bet Ašmena, šiuo metu Baltarusijos teritorija.
 
Irina Guzenberg, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Istorijos tyrimų skyrius
 
________________________
1 Porat, Dina. „The Fall of Sparrow. The Life and Times of Abba Kovner“. Originalas išleistas hebrajų kalba 2000 m. Išvertė ir redagavo Elizabeth Yuval. Vertimas į anglų kalbą 2010 m. Stanfordo universiteto leidykla, Stanfordas, Kalifornija, 3 psl.
2 Cohen, Rich.“The Avenders. A Jewish War Story“. Spausdinta JAV Alfred A. Knopf, 2000, 41 psl.
3 Kai kuriuose vėlesniuose dokumentuose data nurodoma pagal naują stilių 1918 m. kovo 28 d.
4 Kai kuriuose dokumentuose – Ruhla, kartais – Roza.
5 Sokołów Podlaski, 99 km nuo Varšuvos, 28 km nuo Siedlec, „Wikipedia“.
6 Dina Porat Gedalia Kovnerio gimimo vieta nurodo Feodosiją, op. cit. 3 psl., tuo tarpu įvairiuose dokumentuose, taip pat Vilniaus geto kalinių sąrašuose, sudarytuose 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio surašymo metu, Gedalia savo gimimo vieta nurodo Vilnių, žr. LCVA, f. 1367, ap. 2, b. 3055, l. 1–2, 2 a.p.; f. R-643, ap. 6, b. 68252, l. 1, f. R-743, ap. 4, b. 1576, l. 199 a. p.–200.
7 Šiame straipsnyje Abos Kovnerio veikla „Hašomer Hacair“ organizacijoje nenagrinėjama. Nuo 1942 m. sausį Kovneris, atstovaudamas „Hašomer Hacair“, tapo FPO – pogrindinės Vilniaus geto organizacijos – štabo nariu, o po Iciko Vitenbergo mirties ėmė vadovauti FPO.
 
smart foreash