Neįgaliems  Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Valstybės biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi VĮ „Registrų centras“
Įstaigos kodas 190757374
Naugarduko g. 10/2, LT 01309, Vilnius
Tel: (85) 231 2357
Faks: (85) 231 2358
El. paštas: muziejus@jmuseum.lt
A. s. : LT347044060001122261, AB SEB bankas
Nėra PVM mokėtojas
APIE MUZIEJŲ
DOKUMENTAI
KONTAKTAI
PATALPŲ NUOMA
EKSPOZICIJOS
VEIKIANČIOS PARODOS
VIRTUALIOS PARODOS
KILNOJAMOS PARODOS
ŽYDŲ GELBĖTOJŲ CEREMONIJOS
EDUKACIJA
LEIDINIAI
ĮVYKIŲ ARCHYVAS
SKELBIMAI
NUORODOS
MUZIEJAUS FINANSAVIMAS
MŪSŲ PARTNERIAI

VALSTYBINIAME VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJUJE:
 
 Ekspoziciniai padaliniai
Tolerancijos centras
Judaika. Istorija. Menas
Naugarduko g. 10/2, Vilnius
Holokausto ekspozicija
Pamėnkalnio g. 12, Vilnius  
Panerių memorialas
Agrastų g. 15, Vilnius  
Būsimasis Litvakų kultūros ir
meno centras
 

Pylimo g. 4, LT-01117, Vilnius

 

 

Muziejaus ekspozicinių padalinių
darbo laikas ir paslaugų kainos

     

Nedirbsime:

2015 m. lapkričio 1 d.
2015 m. gruodžio 24, 25, 26 d.
2016 m. sausio 1 d.

Kviečiame dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose. PROGRAMA

Daugiau informacijos svetainėje http://www.kpd.lt

 

Nauja paroda


 Pranešimas spaudai

 

Rugpjūčio mėnesio eksponatas

Plačiau 



 
 

Europos žydų kultūros dienos renginių PROGRAMA
 



 
 
 Pranešimas spaudai

 

Kviečiame sudalyvauti naujame VVGŽM edukaciniame užsiėmime. „Širdies kelionė: ekspresionizmo suvokimas ir graffiti išbandymas“

Šis edukacinis užsiėmimas lydi naujausią laikiną VVGŽM parodą ,,Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.“. Užsiėmimo metu susipažinsime su Cornelia Gurlitt  asmenybe ir kūrybos raiška, ekspresionistine stilistika ir šiuolaikinėmis saviraiškos formomis. Susitikimo metu vyks:

-        Diskusija ekspresionizmo estetika: priimu ar atmetu?

-        Bandymas suprasti ir interpretuoti C. Gurlitt litografijas (komandinis darbas);

-        Eskizavimas ekspresionistine maniera
(piešimas anglimi);

-        Individuali ekspresija išbandant graffiti techniką.

Edukacinis užsiėmimas ,,Širdies kelionė: ekspresionizmo suvokimas ir graffiti išbandymas“ vyks tik 2015 m. balandžio 30 - rugsėjo 18 dienomis.

 

 

Paskaitos Panerių memoriale

Artimiausios paskaitos:

Rugpjūčio 6 d. 18 val. 30 min. Aušra Simoniukštytė. Romų genocidas ir jo atmintis

Tikslus romų genocido nacių okupacijos metais aukų skaičius nėra tiksliai žinomas, tačiau romai neabejotinai buvo viena iš skaudžiausiai nukentėjusių Lietuvos gyventojų grupių. Kartu su žydais ir protiškai neįgaliaisiais nacių paskelbti sistemingo naikinimo taikiniais, nuo pat okupacijos pradžios romai buvo nuolat persekiojami. Dauguma Lietuvos romų šeimų saugo atminimą apie karo metu patirtas skaudžias netektis – išvežtus į koncentracijos stovyklas, nužudytus arba dingusius be žinios tėvus, senelius, seseris, brolius, vaikus. Deja, karo metais romų bendruomenės išgyventa tragedija vis dar nėra tapusi visos Lietuvos visuomenės istorinės savimonės dalimi, apie ją viešojoje erdvėje taip pat mažai žinoma ir kalbama.

Pranešime bus apžvelgti autorės surinkti romų II pasaulinio karo atsiminimai, juos papildant ir gretinant su kai kuriais Lietuvos istorikų sukauptais duomenimis, aptariamos romų išgyvenimo strategijos nacių okupacijos laikais, romų persekiojimo istorinės ir ideologinės ištakos bei romų genocido atminimo svarba tiek Lietuvos romų bendruomenei, tiek visai Lietuvos visuomenei.

Aušra Simoniukštytė, antropologė, viena pirmųjų romų kultūros tyrinėtojų Lietuvoje, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė.

Rugpjūčio 20 d. 18 val. 30 min. dokt. Paulina Želvienė. Prisiminti ar užmiršti: trauka ir psichologinė įveika

 

 



Dita nešasi voką su brangiąja skarele




Dita pasakoja skarelės istoriją

VIENOS SKARELĖS ISTORIJA

Pavydėtinu gyvybingumu trykštanti ponia Dita Sperlingienė (Zupavičienė) gimė Kaune dar 1922 m. Susikaupusi ir pasitikėdama savimi Dita pasidalino jaudinančia istorija, kuri visa „telpa“ į koncentracijos stovykloje, Štuthofe, gautą tamsiai mėlyną skarelę baltais žirneliais.

Dita pasakoja konkrečiai ir šaltai, neleisdama emocijoms užgožti pasakojimo linijos. Tokia istorija dar labiau jaudina, nes tarp eilučių išskaitome daugybę neišsakytų jausmų ir nutylimo siaubo.

1941 m. birželį Dita spėjo išlaikyti savo paskutinį baigiamąjį egzaminą Kauno mergaičių „Aušros“ gimnazijoje ir dar su gimnazistės uniforma (Dita neužmiršusi nė vienos prestižinės mokymo uniformos aprangos detalės: nuo „iškrakmolytų kalnieriukų iki sijono klosčių“) pateko į Kauno getą. Iš ten su tais pačiais drabužiais 1944 m. buvo išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą: „Ten turėjau praeiti dezifenkciją. Liepė nusirengti. Drabužius atėmė. Likau visai nuoga su šukomis ir dantų šepetėliu rankose. Reikėjo eiti po dušu. Vanduo tekėjo srove per plaukus ir per veidą. Rankšluoščio nebuvo. Man numetė apsirengti įprastas dryžuotas vyriškas kelnes ir marškinius. Tos kelnės priekyje neturėjo nei sagų nei gumos. Per kelias minutes iš gražiai apsirengusios mergaitės virtau kaline su dryžuotais vyriškais apatiniais! Jausmo neįmanoma nusakyti, lyg iš tavęs būtų atimta visa asmenybė. Atsipeikėjau, apsidairiau. Kampe pamačiau vyrišką batą su batraiščiu. Panaudojau tą raištelį įverdama jį į kelnes vietoj gumos. Užraičiau kelnes iki kelių, o marškinių rankoves iki alkūnių. Dabar aš buvau kalinys Nr. 43199“, konstatuoja Dita.

1944 m. artėjant frontui kalinius varė kasti apkasų, vedė per miestus, nacistai, nenorėdami šiurpinti vietinių gyventojų kaliniams padalino paprastų drabužių. Dita gavo ir gražią skarelę: tamsiai mėlyną su žirnio didumo baltais taškeliais. Kaliniai buvo apgyvendinti palapinėse miškų glūdumoje: „Išeidavom tamsoj kasti apkasų ir grįždavom tamsoj į savo palapines. Su skarele nesiskyriau nė vienai dienai: nuo lietaus ir nuo sniego balti taškai vietomis virto skylėmis. Nutariau jas užlopyti. Tam reikėjo keturių dalykų: šviesos, adatos, siūlų ir medžiagos lopams. Šviesai išgauti sutaupiau kelių dienų nago didumo margarino porcijas, radau laukuose bulvę, joje iškrapščiau skylę, ištraukiau iš storų apatinių marškinių siūlų, juos susukau ir įkišau į margariną. Uždegiau šią bulvę, virtusia lempa, nuo mažos krosnelės palapinėje. Adata pasiskolinau iš mamos, kuri kalėjo su manimi. Mama buvo dantų gydytoja: kažkas iš kalinių buvo davęs jai labai didelę storą adatą. Ji kaip sugebėdama stengėsi padėti moterims, kenčiančioms nuo dantų skausmų. Juodus siūlus ištraukiau iš palto pamušalo, o lopams nuplėšiau baltos medžiagos juosteles nuo savo storų apatinių marškinių. Tada negalvojau, kodėl tą darau. Kodėl tamsiuose miškuose reikėjo lopyti skarelę? Šiandien suprantu, kad tai buvo ženklas sau – ženklas nepasiduoti. Greičiausiai todėl tiek metų saugojau šią skarelę“.

Skarelė nukentėjo dezinfekuojant visų kalinių drabužius po išlaisvinimo, tačiau Dita ją saugojo visą gyvenimą, laikė padėtą į sūnaus seifą. Ši skarelė yra jaunos mergaitės kovos už gyvenimą simbolis. Dita 1972 m. emigravo į Izraelį, bet dažnai vieši gimtinėje. Ji nusprendė skarelę padovanoti Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui: skarelė ir jos istorija (parengtas video interviu su Dita) taps vienu iš įdomiausių muziejaus eksponatų, ir bus lankytojams prieinama muziejaus Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12 / www.jmuseum.lt).

  

Istorijos išklausė (iš kairės): Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė, Rinkinių apskaitos skyriaus vedėja Ilona Murauskaitė, 
Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja (šalia jos
stovi Dita Sperlingienė), pavaduotoja muziejaus veiklai Kamilė Rupeikaitė ir Tolerancijos centro vadovė Ieva Šadzevičienė

ATIDENGTA MEMORIALINĖ LENTA  DITOS VYRO JUDOS ZUPAVIČIAUS ATMINIMUI

Dita Sperlingienė (Zupavičienė) buvo ištekėjusi už Lietuvos kariuomenės atsargos leitenanto, inžinieriaus Judos Zupavičiaus, karo metais tapusio Kauno geto policijos viršininko pavaduotoju ir vienu iš Kauno geto pasipriešinimo organizatorių,  kartu su 33 Kauno geto policininkais 1944 kovo 27 d. žiauriai kankintų ir nužudytų IX forte, tačiau taip ir neišdavusių slėptuvių, kur slepiami vaikai ir geto pasipriešinimo organizacijos ginklai.

2015 m. liepos mėn. 13 d. prie E. Ožeškienės g. 21 C pažymėto namo Kaune buvo atidengta Judai Zupavičiui skirta lenta. Čia kartu su Juda prieškariu gyveno ir Dita. Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys, Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Yehudas Gidronas, velionio žmona Dita Šperlingienė-Zupavičienė, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, žydų  bendruomenės nariai.

„Aš vėl mūsų kieme, matau savo veidą langų atspindžiuose. Tylu. Praėjo daug, labai daug metų. Matau save – visuomet skubančią jauną gimnazistę, pilną jėgų ir energijos. Ir vėliau su Juda laimingus, žengiančius į naują gyvenimą. Vieną saulėtą sekmadienio rytą tai dingo kaip gražus sapnas“, – sakė Lietuvos kariuomenės atsargos leitenanto Judos Zupavičiaus žmona D. Šperlingienė-Zupavičienė.

Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pagerbtas-kauno-zydu-gelbetojas-700795#ixzz3hSnwDjit

2014 m. rugsėjo 22-ąją Ožeškienės gatvės 21-jo namo kieme atidengtos freskos buvusiems šio namo gyventojams – Kauno geto kankiniams ir didvyriams Judai Zupavičiui ir Ikai Grinbergui atminti. Freskų autorius – šio namo gyventojas dailininkas Vytenis Jakas.


Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys,
Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Yehudas Gidronas, velionio žmona Dita Šperlingienė-Zupavičienė, Lietuvos žydų bendruomenės nariai.


KASMETINIS „AMERIKOS FONDO LIETUVOS IR LATVIJOS ŽYDAMS“ GRUPĖS VIZITAS

2015 m. liepos mėn. 23 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejuje lankėsi nuolatiniai muziejaus rėmėjai – „Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams“ (American Fund for Lithuanian - Latvian Jews, IMC, The Margol / Freedman group) grupė. Amerikiečiai apsilankė Holokausto ekspozicijoje, Panerių memoriale ir Tolerancijos centre, kur juos sutiko direktoriaus pavaduotoja muziejaus veiklai Kamilė Rupeikaitė. Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams grupė aplankė laikinas ir nuolatines muziejaus ekspozicijas, dideli dėmesį skirdama iš Vilniaus kilusio, ir šiuo metu gyvenančio JAV, Masačiutseso valstijoje, Samuelio Bako kūrybai, kurio darbų paroda – geto laikų vaikystės eskizai ir vėlyvesnės litografijos – šiuo metu eksponuojama Tolerancijos centre.


Lietus baigėsi-grupės nuotrauka terasoje

Direktoriaus pavaduotoja muziejaus veiklai K. Rupeikaitė priima grupės piniginę dovaną muziejui

„Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams“ grupė lankosi Tolerancijos centre
 

 
 

PROFESORIAUS DANIELIO J. LASKERIO PASKAITA „KARAIMŲ ŽYDIŠKASIS LAIKOTARPIS“

2015 m. liepos mėn. 21 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyko profesoriaus Danieliaus J. Laskerio paskaita „Kol Rytų Europos karaimai dar buvo žydai: karaimų žydiškasis laikotarpis Lietuvoje ir Rytų Europoje“.

Profesorius Danielius J. Laskeris dėsto Izraelio Ben Guriono universitete, Goldšteino-Goreno žydiškosios minties fakultete, įsikūrusiame Negeve, Berševoje, ir vadovauja filantropo Norberto Blechnerio vardo Žydiškųjų vertybių stipendinų programai. Tyrinėja viduramžiškąją žydų filosofiją, judaizmo ir krikščionybės polemiką, karaimų istoriją, ir kt. Paskaitoje prof. D. J. Laskeris kalbėjo apie karaimų tautos istoriją, jų atvykimą į Lietuvą, intelektualinius pasiekimus, karaimų žydiškąjį laikotarpį bei galutinį atsiskyrimą nuo judaizmo ir žydų tautos, prasidėjusį XIX a. ir pasibaigusį Antrojo pasaulinio karo metu. Profesorius lygino Rytų Europos ir Lietuvos karaimus su Egipto karaimais, kurių dauguma dabar gyvena Izraelio Valstybėje.

Paskaita - Vilniaus Jidiš instituto 2015 vasaros jidiš kalbos ir literatūros kursų dalyvių programos dalis.

 
 
 

Vorderer Odenwald evangelikų dekanato grupės vizitas Tolerancijos centre

2015 m. liepos mėn. 8 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre lankėsi pastoriaus Wernerio Stoklossos vadovaujama Vorderer Odenwald evangelikų dekanato grupė. 31 asmenų grupė, kurios kelionę į Baltijos šalis ir Vilniaus žydiškąsias vietas organizavo Biblische Reisen Stuttgart („Štutgarto biblijinės kelionės“) organizacija, atvyko iš Dieburgo miesto, įsikūrusio netoliese Darmštato, Vokietijoje.

Pastorius Werneris Stoklsossa grupės vardu paaukojo muziejui sumą pinigų, skirtą Tolerancijos centre vykstantiems edukaciniams užsiėmimams.

Grupės dalyviai apžiūrėjo muziejaus ekspozicijas, ir savo popietę Tolerancijos centre užbaigė Audriaus Juzėno filmo „Vilniaus getas“ (2006) peržiūra.


Vorderer Odelwald evangelikų grupė Tolerancijos centre
 
Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė – Gustaitienė dėkoja muziejaus vardu ir priima grupės piniginę dovaną

Vorderer Odelwald evangelikų grupė lankosi nuolatinėse muziejaus ekspozicijose
 

 

Skaitykite VVGŽM direktoriaus Marko Zingerio interviu apie būsimą Litvakų kultūros ir dailės centrą interneto dienraštyje lrytas.lt:

http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/muziejus-apie-pasauline-slove-pasiekusius-iseivius-is-lietuvos.htm

 


VšĮ ,,Turizmo plėtros institutas" parengė leidinį ,,Pažinkime žydų istoriją ir paveldą Lietuvoje".
Leidinio parengimą ir leidybą finansavo Geros valios fondas.



KVIEČIAME

Informacija atnaujinta: 8/31/2015
Informacija
2015.08.14

 

KAINORAŠTIS

 

***

Kviečiame į naują edukacinį užsiėmimą 

 

***

Norintiems užsisakyti ekskursiją iš anksto skambinkite
tel. (8 5) 262 9666 (Tolerancijos centras),
tel. (8 5) 212 7083 (Holokausto ekspozicija) arba

el. p
. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Dėl edukacinės programos VVGŽM maloniai prašome kreiptis
tel. (8 5) 212 0112,
el. p. muziejus@jmuseum.lt

***

Mieli muziejaus lankytojai,

minėdami II pasaulinio karo pabaigos 70-metį,

kviečiame jus dalintis savo prisiminimais ir nuotraukomis.

Prašytume susisiekti su mumis adresu: muziejus@jmuseum.lt 

***


Tolerancijos centro darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 10–18,
penktadienį 10–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

***

 

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 9–17,
penktadienį 9–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

Edukacinė programa Holokausto ekspozicijoje,
Pamėnkalnio g. 12, Vilniuje

 

Programa skirta 7–12 klasėms

Edukacinės programos kaina 1,00 € mokiniui


Informacijai ir rezervavimui tel. (8 5) 212 7083,
el. paštas milda@holocaustatlas.lt

 

***

 

Panerių memorialas:

Nuo spalio iki balandžio mėn. muziejus atidaromas pagal pageidavimą

pirmadienį–nedirbame,
antradienį–sekmadienį 9–17

 

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją Panerių memoriale
skambinkite tel.
+370 662 89 575

arba rašykite el. p.
zigmas.vitkus@outlook.com, zigmas.vitkus@jmuseum.lt
Ne mažiau kaip vieną dieną iki planuojamos ekskursijos

 

***

Kviečiame į nuolatines ekspozicijas Tolerancijos centre:

 

Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa

 

Žydų gyvenimas Lietuvoje

 

Dingęs pasaulis

 

Sunaikinto litvakiškojo pasaulio ženklai
Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje

 

 

 

 

 


 

 

© Penki Kontinentai 2006. Visos teisės saugomos.