Neįgaliems  Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Įstaigos kodas 190757374
Naugarduko g. 10/2, LT 01309, Vilnius
Tel: (85) 231 2357
Faks: (85) 231 2358
El. paštas: muziejus@jmuseum.lt
MISIJA
EKSPOZICINIAI PADALINIAI
KONTAKTAI
SKYRIAI
INFORMACIJA
EKSPOZICIJOS
PARODOS
EDUKACIJA
LEIDINIAI
ĮVYKIŲ ARCHYVAS
MUZIEJUS PASAULYJE
PASAULIS MUZIEJUJE
SKELBIMAI
NUORODOS
MUZIEJAUS FINANSAVIMAS
SVEČIŲ KNYGA

VALSTYBINIAME VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJUJE

 Šiuo metu  Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyksta:


ŠVENTĖ TOLERANCIJAI: PARODOS „JANAS KARSKIS. LAISVĖS ŽMOGUS ATIDARYMAS“, „RZESZOW KLEZMER BAND“ KONCERTAS IR KONKURSO „LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS FINALAS

Šiais metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba ir Lenkijos institutu Vilniuje, minėjo 1995 metais UNESCO į atmintinų dienų sąrašą įtrauktą Tarptautinę Tolerancijos dieną (11.16).

2014 m. lapkričio 13 d. Tolerancijos centre buvo atidaryta paroda „Janas Karskis. Laisvės žmogus“. Renginyje dalyvavo Lenkijos žydų istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Zygmuntas Stępińskis ir Lenkijos istorijos muziejaus muziejaus įgaliotinė strategijos ir plėtros klausimais Lena Dąbkowska-Cichocka. Vakaro metu buvo apdovanoti Vilniaus apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokinių konkurse „Lietuvos Respublikos pilietis“ dalyvavę „protų mūšio“ finalininkai: šalia klausimų pilietiškumo, Lietuvos istorijos temomis, į „protų rungtis“ buvo įtraukti ir klausimai apie Antrojo pasaulinio karo didvyrio ir Lenkijos pasipriešinimo judėjimo nario Jano Karskio (1914–2000) gyvenimą. Šiemet minint 100-ąsias jo gimimo metines, muziejus su Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutu Vlniuje organizuoja Karskio dienas Lietuvoje. Lapkričio 20 d. Tolerancijos centre vyks mokymai mokytojams ir moksleiviams „Karskis ir XX a. istorinis ir pilietinis švietimas“, kuriuos ves Piotras Kowalikas, Lenkijos žydų istorijos muziejaus „POLIN“ Edukacijos skyriaus vadovo pavaduotojas.

Lapkričio 13 d. taip pat buvo rodomas trumpametražis animacinis Walto Disney‘aus filmas „Messenger from Hell – Jan Karsky Story“, sukurtas pagal komiksų piešinius. Vakaro pabaigoje pakvietėmė į „Rzeszów Klezmer Band“ koncertą, švenčiantį toleranciją. Tai jau antrasis grupės „Rzeszów Klezmer Band“ koncertas Tolerancijos centre. Dar 2010 m. klezmerių grupės kūriniai, paįvairinti džiazo ir tradicinės europietiškos muzikos atspalviais, skambėjo centro salėje: „Rzeszów Klezmer Band“ įsiliejo į kelis mėnesius trukusį projektą „Tolerancija – 2010“.

Plačiau apie „Karskio dienas Lietuvoje“: 
http://www.wilno.msz.gov.pl/lt/ivykiai/0 zmogus norejes sustabdyti holokausta karskio dienos_lietuvoje

Plačiau apie konkursą „Lietuvos Respublikos pilietis“:
http://vilnius.policija.lt/index.php/lt/naujienos2-2/4023-mokiniai-isitrauke-i-konkursa-lietuvos-respublikos-pilietis

 


 


 


 

Paneriuose lankėsi žymus Kanados fotografas Edwardas Burtynsky‘is

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Panerių memoriale 2014 metų lapkričio 12 dieną lankėsi vieno žymiausių ir gerbiamiausių Kanados fotografų Edward‘o Burtynsky‘io (g. 1955) vadovaujama fotografų ir kino filmų kūrėjų komanda. Panerių vaizdai bus demonstruojami šiuo metu statomame Nacionaliniame Kanados Holokausto monumente Otavoje.

Pagrindinė fotografo E. Burtynsky‘io darbų tema – sudėtingi gamtos ir pramonės santykiai, kuriuos jis atskleidžia itin ekspresyviose kalnų ir apdirbamosios pramonės, naftos gavybos įmonių, laivybos, atliekų perdirbimo gamyklų etc. fotografijose. 

E. Burtynsky‘io komanda apsilankys ir Kauno VII bei IX fortuose, kuriuose, kaip ir Aukštuosiuose Paneriuose, Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta tūkstančiai žydų kilmės Lietuvos piliečių. Prieš tai Burtynsky‘io grupė dirbo Lenkijoje nacių įsteigtose koncentracijos ir mirties stovyklose. 

Holokausto memorialo Otavoje statybos projektą įgyvendinančiai komandai, kuriai priklauso E. Burtynsky‘is,  vadovauja viena žinomiausių muziejų planuotojų Gail Dexter Lord. Komandoje taip pat dirba Berlyno žydų muziejaus architektas Danielis Libeskindas, Holokausto tyrinėtoja istorikė prof. Doris L. Bergen bei kraštovaizdžio architektas Claude Cormier.

Pirmojo istorijoje Nacionalinio Holokausto memorialo Kanadoje darbus, pradėtus 2014 metų pavasarį, tikimasi užbaigti kitąmet, 2015 metų rudenį. 


   

 

Daugiau apie projektą: www. holocaustmonument.ca

Edwardo Burtynsky‘io internetinė svetainė: http://www.edwardburtynsky.com/site_contents/About/aboutBio.html

 


 

 

Paroda „Žydų muziejus Lietuvoje: vakar ir šiandien“

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkūrimo 25-mečiui

Pokario žydų muziejaus Vilniuje įsteigimo 70-mečiui

Pirmojo žydų muziejaus Lietuvoje įkūrimo 100-mečiui


 Karo metu slapstyti ir išsaugoti meno kūriniai. 1944–1949 m. jie priklausė Žydų muziejui Vilniuje.
1949–1989 m. – LTSR Revoliucijos ir dailės muziejaus nuosavybė. 1989 m. sugrįžo į atkurtą Žydų muziejų.

Žydų muziejaus Lietuvoje istorija trapi ir sudėtinga. Nedidelių entuziastingų draugijų gaivinamai muziejaus idėjai nuolat iškildavo biurokratinės ir ideologinės kliūtys.

Įkurti žydų muziejų Lietuvoje pirmąkart pamėginta XX a. pradžioje, kai šalis dar priklausė Rusijos imperijai. Tuo metu Rytų Europos žydų visuomenėje ypač išaugo domėjimasis savuoju tautiniu menu ir jidiš kultūra. Gydytojai Emanuelis G. Kanas ir Cemachas Šabadas siekė įkurti Vilniuje savitą mokymo priemonių muziejų, kuriame būtų demonstruojamos įvairios tiksliųjų mokslų priemonės ir dailės kūrinių reprodukcijos. Carinė administracija įžvelgė priešiškų Rusijai idėjų propagavimo pavojų ir leidimo įkurti muziejų nedavė. Tikslą pavyko pasiekti gydytojui Jokūbui Vygodskiui, vadovavusiam Žydų senovės mylėtojų draugijai.

1914-ųjų sausį žydų muziejus buvo iškilmingai atidarytas specialiose patalpose E. Ožeškienės g. 7 (dabar – V. Kudirkos aikštė, pastatas neišlikęs). Muziejuje veikė keli skyriai: Literatūros ir istorijos, Liaudies muzikos, Architektūros, taikomosios dailės ir amatų, Tapybos ir skulptūros. Muziejus gyvavo neilgai – Pirmojo pasaulinio karo metu beveik visas jame sukauptas kultūrinis žydų paveldas buvo sunaikintas.

Tarpukariu muziejaus steigimo idėją puoselėjo Žydų istorijos-etnografijos draugija.  Šiuo pavadinimu veikė dvi savarankiškos institucijos, 1919 m. įkurtos Lenkijos okupuotame Vilniuje ir Laikinojoje Lietuvos Respublikos sostinėje Kaune.

1919 m. Vilniuje naują muziejų tose pačiose patalpose E. Ožeškienės gatvėje įkūrė Žydų istorijos-etnografijos draugija, vadovaujama rašytojo Solomono An-skio (Šlomas Zainvilis Rappoportas, 1863–1920), daugybę metų organizavusi etnografines ekspedicijas po štetlus ir kaupusi žydų paveldą. Po S. An-skio mirties muziejus buvo pavadintas jo vardu. Ilgainiui draugijos ir muziejaus sukauptas folkloro archyvas perėjo 1925 m. Vilniuje įsikūrusio Žydų mokslo instituto (JIVO) žinion.

1931 m. Kaune Žydų istorijos-etnografijos draugija įsteigė Žydų etnografinį muziejų ir archyvą. Muziejaus tikslas buvo ne tik rinkti žydų paveldą, bet ir fiksuoti tuometinę žydų miestelių išvaizdą. Muziejaus veiklą nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

1944 m. buvusių geto kalinių ir partizanų grupelė, vadovaujama rašytojų Šmerelio Kačerginskio ir Abraomo Suckeverio, įsteigė muziejų, kuris tapo išgyvenusių Holokaustą žydų susibūrimo vieta. Netrukus muziejui buvo paskirtos patalpos M. Strašūno g. 6 (dabar – Žemaitijos g.), kuriose iki karo veikė biblioteka, o per karą – biblioteka ir specialusis geto kalėjimas. Tai buvo vienintelis žydų muziejus visoje Sovietų Sąjungoje.

Į muziejų iš įvairių slėptuvių maišais, karučiais buvo gabenamos per karą išsklaidytos ankstesnių muziejų ir JIVO vertybės, taip pat gete sukurti meno kūriniai. Per trumpą gyvavimo laikotarpį muziejui pavyko surengti tik vieną parodą, skirtą rašytojui Šolomui Aleichemui. Ekspozicijos, skirtos Holokaustui, nebuvo leista atidaryti. 1949 m. antisemitinės kampanijos metu muziejus buvo reorganizuotas, kas faktiškai reiškė jo uždarymą. Eksponatai buvo išblaškyti po įvairius šalies muziejus.

Beveik po pusės amžiaus, 1989-ųjų rugsėjo 6 dieną, entuziastų dėka Vilniuje buvo atkurtas Lietuvos Valstybinis žydų muziejus. Daugelis po įvairias institucijas išbarstytų eksponatų buvo sugrąžinti muziejui. M. K. Čiurlionio dailės muziejus padovanojo išsaugotus Kauno Žydų etnografinio muziejaus eksponatus. Iš pradžių šie eksponatai ir sudarė rinkinių pagrindą. 1997-aisiais, minint Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines, muziejus buvo pavadintas Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi.

Šiai parodai, kurią dar būtų galima pavadinti „eksponato kelionė“, atrinkti kūriniai pažymėti skirtingo laikotarpio muziejų ir draugijų spaudais. Pokario muziejaus spaudas pastebimas ant dailininko Samuelio Bako piešinių, kuriuos jis sukūrė dar būdamas vaikas Vilniaus gete. Nūdienos paveldosaugos požiūriu toks kūrinio ženklinimas būtų vertinamas kaip šiurkšti intervencija. Vis dėlto pirmaisiais pokario metais, masiškai grobstant ir naikinant paveldą, šis aiškiai matomas muziejaus spaudas padėjo ne vienai vertybei išlikti ir po daugelio metų saugiai sugrįžti į atkurtą žydų muziejų.


Paroda veiks nuo 2014 m. lapričio 6 d. iki sausio 30 d.

Daugiau informacijos

 


 






Galerijos Vokietijoje savininkas Dr. Hubert Portz ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris Dr. Hubert Portz pasirašo dovanojimo sutartį
  
Cornelijos Gurlitt darbai dovanojami Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui

Cornelijos Gurlitt, I pasaulinio karo metais atradusios Vilnių, kūriniai dovanojami Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui

2014 m. spalio mėn. 31 d., Vilnius. Vokiečių dailininkės ekspresionistės Cornelijos Gurlitt (1890–1919) piešinių ir litografijų rinkinys – jau Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės fonde.

Meno galerijos Vokietijoje savininkas dr. Hubertas Portzas perdavė muziejui šešiolika C. Gurlitt piešinių ir litografijų, kurių didžioji dalis datuojama 1917 metais. Pirmojo pasaulinio karo metu (1914–1918) gilias meno tradicijas puoselėjančios Gurlittų šeimos atstovė, jau 1914-aisiais užsirekomendavusi kaip puiki ekspresionistė, tapo Raudonojo Kryžiaus savanore ir dirbo gailestingąja seserimi Vilniaus Antakalnio ligoninėje, laisvalaikį skirdama kūrybai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1917 metais C. Gurlitt buvo surengusi savo parodą Vilniuje. Čia ji susipažino ir su savo mylimuoju, dailės kritiku Pauliu Fechteriu, įvertinusiu ryškų jaunos menininkės talentą. Deja, vos 29-erių tesulaukusi dailininkė ekspresionistė C. Gurlitt pasitraukė iš gyvenimo, nesugebėjusi įveikti ją kamavusios egzistencinės krizės, kuri užklupo po Pirmojo pasaulinio karo stengiantis įsitvirtinti Vokietijoje kaip nepriklausomai menininkei.

Dr. H. Portzui pirmuosius nepelnytai pamirštos menininkės darbus pavyko įsigyti iš Galerie Joseph Fach Frankfurte, kur jie atkeliavo iš dailininkės mylimojo šeimos. Kitas litografijas savo kolekcijai dr. H. Portzas įsigijo iš C. Gurlitt draugų, atsiliepusių į galerininko skelbimą laikraštyje. Pats dr. H. Portzas užmirštą menininkę atrado domėdamasis XX a. pradžios Drezdeno meno istorija. Šių metų balandį jo privačioje galerijoje Kunsthaus Desiree, Hochstadte, buvo atidaryta C. Gurlitt ir jos aplinkos menininkų paroda „Laisvas kambarys Cornelijai Gurlitt, Lottei Wahlei ir Conradui Felizmulleriui“.

Pasak dr. H. Portzo, Gurlittų šeimos istorija byloja, kad didelę dalį C. Gurlitt kūrinių sunaikino jos motina, norėdama nuplauti dukters savižudybės gėdą, tačiau kita jos kūrinių dalimi rūpinosi brolis, meno istorikas Hildebrandas Gurlittas, kuris, nepaisant iš dalies žydiškų šaknų (viena jo senelių buvo žydė) buvo vienas iš keturių nacių patikėtinių, rinkęs meno vertybes planuotam įsteigti Fiurerio muziejui A. Hitlerio gimtajame Linze. H. Gurlittas, gausiai nacių finansuojamas meno vertybėms įsigyti ir taip pat konfiskuodavęs nacių vadinto „išsigimusiu menu“ (jam buvo priskiriami avangardo, žydų kūrėjų darbai) kūrinius iš Vokietijos muziejų, sugebėjo įtikinti pokario ekspertus, kad dėl žydiškos kilmės jis pats buvo persekiojamas nacių, o dauguma jo surinktų kūrinių karo metu pradingo. Tačiau H. Gurlitto sūnaus Cornelijaus, kuris gyveno kaip visiškas atsiskyrėlis, bute Miunchene prieš keletą metų surasta ir pasaulyje didžiulio atgarsio sulaukusi tūkstantinė „išsigimusio meno“ darbų kolekcija liudija ką kita. Kol kas ne visi rasti kūriniai yra paviešinti. Dr. H. Portzas turi pagrindo manyti, kad tarp dar neįvardintų meno vertybių gali būti ir Cornelijos Gurlitt darbų.

C. Gurlitt grafikos darbai muziejaus Tolerancijos centre bus pristatomi visuomenei jau šį pavasarį: parodoje bus eksponuojami dovanoti kūriniai ir kiti dailininkės darbai iš asmeninio dr. H. Portzo fondo. Jei dešimtmečius kruopščiai slėpta H. Gurlitto kolekcija pagaliau bus atverta meno pasauliui, galbūt atsiras galimybė būsimoje parodoje pristatyti ir neatrastus dailininkės kūrinius. Kaip ten bebūtų, talentingos ekspresionistės darbai palaipsniui atranda savo „kambarį“ meno istorijoje.

Daugiau informacijos:
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus
Tolerancijos centro vadovė Ieva Šadzevičienė
El. paštas: ieva.sadzeviciene@jmuseum.lt
Tel. 5 262 9666

Daugiau informacijos

 


 

2014 spalio 30 d. Vilniaus r. Parudominio kapinėse pašventintas paminklinis akmuo Polinai Tarasevič – žydų gelbėtojai, Pasaulio Tautų Teisuolei, 1943 metais  nužudytai miške šalia Jašiūnų.

Daugiau informacijos

 


 

 RENKAMA GERIAUSIA PANERIŲ MEMORIALO SUTVARKYMO IDĖJA

 

Didžiausią nacių nusikaltimą Lietuvoje įamžinančio Panerių memorialo laukia pokyčiai. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui 2014 m. birželį paskelbus Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos konkursą, sulaukta 16 projektų iš Lietuvos ir užsienio. Spalio 9 d. muziejaus Tolerancijos centre įvyko viešas jų  aptarimas.

„Rekonstruodami memorialą, siekiame paversti Panerius svarbiu Holokausto atminimo ir edukacijos centru. Šių dienų lankytojas, kas jis bebūtų, japonų turistas ir Lietuvos mokinukas, iš Panerių turi išeiti pasikeitęs, jo dvasinis pasaulis Paneriuose turi įgauti aiškią moralinę ir humanistinę dimensiją“, – sveikindamas renginio dalyvius sakė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.

 
Direktoriaus M. Zingerio sveikinimo žodis  Kultūros viceministro R. Jarockio pasisakymas
   

Renginyje pasisakę recenzentai: Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, VDA architektūros katedros vedėjas prof. Marius Pranas Šaliamoras, VGTU dėstytojas dr. Tomas Grunskis bei kraštovaizdžio architektė, Bernardinų sodo rekonstrukcijos projekto autorė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė įvertino visų šešiolikos projektų architektūrinių - meninių sprendinių įtaigumą bei paveikumą, istorinių autentiškų elementų išsaugojimą bei sprendinių dermę su gamtine ir istorine aplinka.

 
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas M. P. Šaliamoras komentuoja architektūrinius projektus Recenzento architekto T. Gurskio vertinimai
 
 
Projektus vertino kraštovaizdžio architektė J. S. Večerskytė Šimeliūnė LŽB atstovo paveldosaugai M. Užpelkio sveikinimo žodis
   
 LR Seimo nario E. Zingerio pasisakymas   JAV Holokausto memorialinio muziejaus vyr. kuratoriaus J. Nowakowski pasisakymas


 

Projektus aptarė ir užsienio ekspertai istorikai: JAV Holokausto memorialinio muziejaus kuratorius dr. Jacekas Nowakowskis bei Aušvico-Birkenau memorialo ir muziejaus direktorius dr. Piotras M. A. Cywinskis (Lenkija).

   
P. M. A. Cywinski, Aušvico-Birkenau muziejaus – memorialo direktoriaus kalba  Ekspertai iš užsienio: dr. Jacek Nowakowski ir dr. Piotr M. A. Cywinksi

Anot P. Cywinskio, didžiausia Panerių memorialo vertybė – tyla ir tuštuma, todėl būtų klaida jas užpildyti objektais: „Meniniai sprendiniai tokioje vietoje kaip Paneriai turi būti suderinti savo išraiška, santūrūs ir subtilūs, o kartu harmoningai derantys su memorialo autentiškumu. Svarbu, jog architekto balsas nenustelbtų aukų tylos, – sakė jis. 

J. Nowakowskio teigimu, pavykęs Holokausto memorialas yra informatyvus lankytojams ir pagarbus aukoms, jame neturėtų būti vizualiai vyraujančių architektūros elementų. Jis taip pat sakė pritariąs idėjai memoriale naudoti šiuolaikines technologijas: „Išmintingai naudojamos jos leistų švietėjiškoms priemonėms „patekti“ į  memorialą, neužgožiant jo autentiškumo“.

Trys geriausiai įvertinti Panerių memorialo sutvarkymo idėjos projektai bus paskelbti artimiausiu metu, o rekonstrukciją tikimasi įgyvendinti per artimiausius kelerius metus Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis.

   
 Komisijos nariai: direktorius M. Zingeris, direktoriaus pavaduotoja
J. Razumienė ir Panerių memorialinio muziejaus ekspozicijos vadovas
Z. Vitkus
 Panerių memorialo idėjos projektų pristatymas visuomenei
   

Panerių memorialo idėjos projektų pristatymas visuomenei  
   
Pasibaigus pristatymams ekspertai dalyvavo diskusijoje ir atsakinėjo į klausimus iš salės 


Visuomenei pristatomi Panerių memorialo sutvarkymo idėjų projektai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus 2014 m. birželio 13 d. paskelbė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos konkursą. Per daugiau nei du mėnesius sulaukta 16 projektų, kuriuose siūloma, kaip geriau įamžinti Paneriuose nacių režimo nužudytų žmonių atminimą.

Spalio 9 dieną muziejaus Tolerancijos centro salėje vyko sutvarkymo idėjų projektų viešas aptarimas. Jo dalyvius pasveikinęs kultūros viceministras dr. Romas Jarockis sako, kad šiandieną mes nemažai kalbame apie  Panerių memorialo numatytą kompleksinį sutvarkymą, tai yra viena iš Holokausto vietų, kurios įamžinimas yra svarbus visos Europos ir viso pasaulio istorinei atminčiai. „Tačiau reikia pažymėti, kad tai yra pirmasis šio memorialo sutvarkymas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, ypač svarbus Lietuvos visuomenei. Šiuo memorialu mes pagerbiame aukas, bet kartu primename apie vieną iš žiauriausių moderniosios istorijos nusikaltimų būsimosioms kartoms. Nors išties nėra paprasta rasti meninę išraišką, tikimės, kad iš 16 pateiktų projektų bus išrinkta viena idėja, kuri įprasmins aukų pagerbimą ir istorinę atmintį", - kalbėjo viceministras.

„Panerių memorialas yra didžiausia Holokausto vieta Lietuvoje ir viena didžiausių Europoje. Kartu su žydais čia sušaudyti tūkstančiai lenkų, sovietų karo belaisvių, lietuvių ir kt.  Rekonstruodami memorialą, siekiame paversti Panerius svarbiu Holokausto atminimo ir edukacijos centru. Skaitant istorinius šaltinius, kurių yra nemaža, akivaizdu – šių dienų lankytojas iš Panerių turi išeiti pasikeitęs, jo dvasinis pasaulis Paneriuose turi įtgauti aiškią moralinę ir humanistinę dimenziją“, – sakė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.

Renginyje pasisakė recenzentai: Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, VDA architektūros katedros vedėjas prof. Marius Pranas Šaliamoras, VGTU dėstytojas dr. Tomas Grunskis bei kraštovaizdžio architektė, Bernardinų sodo rekonstrukcijos projekto autorė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė.  Projektus vertins ir užsienio ekspertai istorikai: JAV Holokausto memorialinio muziejaus kuratorius dr. Jacekas Nowakowskis bei Aušvico-Birkenau memorialo ir muziejaus direktorius dr. Piotras M. A. Cywinskis (Lenkija).

Trys geriausiai įvertinti Panerių memorialo sutvarkymo idėjos projektai bus paskelbti artimiausiu metu, o rekonstrukciją tikimasi įgyvendinti per artimiausius kelerius metus Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis.

Memorialo rekonstrukcijos gairės buvo aptartos dar 2011 m. gegužės 24 d. muziejaus Tolerancijos centre vykusiame tarptautiniame seminare „Panerių pelenai: pagarba Holokausto aukoms. Idėjos memorialo rekonstrukcijai“.

Daugiau informacijos


2014 m. rugsėjo mėnesį Holokausto ekspozicija, pagal lankytojų atsiliepimus, gavo kelionių puslapio www.tripadviser.com kokybės certifikatą "Certificate of Excellence 2014". Mes didžiuojamės, kad ekspozicijos lankytojai vertina mūsų pastangas. Tai skatina mus tęsti pradėtą darbą.

 

 


 

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi vykdo Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos projekto atvirą projekto konkursą. Tiekėjų parengti projektai galėjo būti teikiami iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. 13.00 val.

2014 m. rugpjūčio 20 d. 13 val. dalyvaujant komisijai įvyko konkurso pirmo voko atplėšimas. Konkursui pasiūlyta 16 projektų, kurie bus eksponuojami VVGŽM Tolerancijos centre nuo rugpjūčio 25 d.

Projektus, pateiktus anonimiškai, vertins projekto konkurso vertinimo komisija. Viešas konkurso rezultatų aptarimas vyks po rugsėjo 23 d., tikslesnė informacija bus skelbiama vėliau.

Panerių memorialas sušaudytų aukų skaičiumi yra didžiausia Holokausto vieta Lietuvoje, plačiai žinoma tarptautiniu mastu. Panerių miške be žydų tautybės piliečių taip pat nužudyti Lietuvos vietinės rinktinės, Armijos Krajovos kariai, įvairių tautybių Raudonosios armijos karo belaisviai, antinacinio pasipriešinimo dalyviai ir kitos nacių okupacinio režimo aukos.

Panerių memorialo, skirto Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo koncepcijos paskirtis – nustatyti Panerių memorialo sutvarkymo ir pritaikymo lankymui principus, maksimaliai išsaugant išlikusius autentiškus bei minimaliai atkuriant sunaikintus šios žudynių vietos elementus ir, siekiant įamžinti čia nužudytų aukų atminimą, numatyti priemones, skirtas ateitiems kartoms išsaugoti istorinę atmintį apie Holokaustą Paneriuose.

 PANERIAI: ŠEŠIOLIKA IDĖJŲ MEMORIALO REKONSTRUKCIJAI

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pateikia visuomenei šešiolika architektūrinių idėjų, mums atsiųstų iš Lietuvos ir kitų šalių, paskelbus tarptautinį konkursą Panerių memorialo rekonstrukcijai.

Panerių memorialas, kaip žinoma, žymi didžiausią nacizmo „mirties fabriką“ Lietuvoje. Pokariu čia buvo ekshumuoti tūkstančių žmonių palaikai, apdegę ir sudarkyti. Čia nacių ir jų talkininkų buvo žudomi vaikai su jų motinomis, seneliai, atsitiktiniai civiliai (čia rastos lėlės, šukos ir pan.). Nauji rekonstrukcijos projektai, į kuriuos įtraukti ir esami Panerių memorialo pastatai, skirti pažymėti didžiausią nacių okupacinio režimo nusikaltimų vietovę Lietuvoje ir pagerbti tūkstančių civilių žmonių, kurie nebuvo panaudoti vergiškam darbui, o tiesiog tapo barbariškų žudynių aukomis, atminimą. Iš čia buvo neįmanoma ištrūkti – sėkmingai baigėsi tik vienas didvyriškas lavonų degintojų komandos narių pabėgimas (apie kurį pasakojama dabartiniame Panerių muziejuje).

Panerių memorialas reikšmingas ir Lietuvai, ir visam civilizuotam pasauliui. Viena, čia faktiškai baigė savo istorinį kelią kultūros reiškinys, istorikų vadinamas „Lietuvos Jeruzale“. Turimais duomenimis, iš viso čia buvo išžudyta apie šimtas tūkstančių gyventojų, kurių dauguma buvo žydų kilmės, taip pat buvo kovotojų su nacizmu, įkaitų, karo belaisvių, kitų nacių režimo aukų.

Antra, tai viena didžiausių nacių nusikaltimų, vadinamų Holocaust by bullets (Holokaustas tiesiogiai žudant), vietų į Rytus nuo Nemuno ir Būgo, šalia kitos vietovės, vadinamos Babij Jar, Ukrainoje.

Suvokiant, kad ugdyti humanistines vertybes šiuolaikinėje Europoje ir visame pasaulyje yra ypač svarbu, kad Panerių memorialinis kompleksas turi palikti lankytojui, kad ir iš kur jis būtų atvykęs, neišdildomą įspūdį, taip pat siekiant šviesti jaunąją kartą dabar ir ateityje, o Panerius paversti svarbiu visos Europos edukacinio turizmo centru, LR Kultūros ministerija ir VVGŽM paskelbė tarptautinį konkursą architektūrinei idėjai, kuri perkurtų morališkai pasenusį memorialą, atsižvelgiant į šios vietovės autentiškus akcentus.

Siūlome pateiktus projektus visuomenės dėmesiui.

Markas Zingeris
VVGŽM direktorius,
Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti
kompleksinio sutvarkymo idėjos projekto konkurso vertinimo komisijos pirmininkas

 




2014 m. vasario mėn. 25 d. įvyko Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti
kompleksinio sutvarkymo idėjos projektų viešųjų pirkimų komisijos pirmasis posėdis.

Daugiau apie komisijos sudėtį


Artimiausiu metu jūs galėsite pamatyti tokias parodas ir renginius muziejaus Tolerancijos centre:


Informacija atnaujinta: 11/20/2014
Informacija
2014.09.18

***

Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti
kompleksinio sutvarkymo idėjos projekto pirkimo ATVIRO PROJEKTO KONKURSO SĄLYGOS

***

Kviečiame į nuolatines ekspozicijas Tolerancijos centre:

 

Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa

 

Žydų gyvenimas Lietuvoje

 

Dingęs pasaulis

 

Sunaikinto litvakiškojo pasaulio ženklai
Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje

 

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją iš anksto skambinkite tel. (8 5) 262 9666 (Tolerancijos centras),
tel. (8 5) 212 7083 (Holokausto ekspozicija) arba

el.p
. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Dėl edukacinės programos VVGŽM maloniai prašome kreiptis
mob. 8 616 55 123,
el.p. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Tolerancijos centro darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 10–18,
penktadienį 10–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

***

 

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 9–17,
penktadienį 9–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

Edukacinė programa Holokausto ekspozicijoje,
Pamėnkalnio g. 12, Vilniuje

 

Programa skirta 7–12 klasėms

Edukacinės programos kaina 4 Lt mokiniui


Informacijai ir rezervavimui tel. (8 5) 212 7083,
el. paštas milda@holocaustatlas.lt

 

***

 

Panerių memorialas:

Nuo spalio iki balandžio mėn. muziejus atidaromas pagal pageidavimą

pirmadienį–nedirbame,
antradienį–sekmadienį 9–17

 

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją Panerių memoriale
skambinkite tel.
+370 662 89 575

arba rašykite el. p.
zigmas.knope@gmail.com


 

 

© Penki Kontinentai 2006. Visos teisės saugomos.