Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pateikia unikalią šešiolikos autentiškų, saugomų muziejaus fonduose Vilniaus geto afišų kolekciją.

1944 m. vasaros pabaigoje, po Vilniaus miesto išlaisvinimo nuo nacių, grupė sugrįžusių į gimtinę partizanų, buvusių geto kalinių, žydų kvartalo griuvėsiuose, įvairiuose slėptuvėse, makulatūros kalnuose prie popieriaus perdirbimo fabriko surado, atrinko ir išgelbėjo nuo sunaikinimo daugybę vertingų geto laikotarpio dokumentų – tarp jų daugiau kaip 200 geto afišų. Suplėšytos, suniokotos - jos Vilniaus geto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo metraštis. Jos lyg veidrodis atspindi pilną kontrastų – žiaurumo ir gėrio, nevilties ir ištvermės, egoizmo ir pasiaukojimo – tragišką, uždarą geto pasaulį.

Chanukos šventės vakaro afiša

Kvietimas į vartų sargybos organizuojamą Pirmąjį koncertą.

Kultūrinės veiklos Vilniaus gete fenomeno ištakos – per amžius kurtos dvasinės ir kultūrinės vertybės. Vilne – „Lietuvos Jeruzalė“, išgarsėjusi savo sinagogomis ir ješivomis, mokytojų seminarijomis ir mokyklomis, Žydų moksliniu institutu (JIVO) ir Strašuno biblioteka, poetų ir rašytojų grupe „Jung Vilne“ ir teatro trupe „Di Vilner Trupe“, laikraščiais, leidyklomis bei spaustuvėmis – nuostabi žydų religinės ir pasaulietinės kultūros citadelė. XX amžius – jos vystymosi apogėjaus ir žūties liudininkas.

Įvaryta į Vilniaus getą paskutinioji litvakų karta atnešė su savimi į nelaisvę milžinišką intelekto potencialą. Tos kartos dvasinis elitas iniciavo gete plačią ir įvairialypę kultūrinę veiklą – pasipriešinimą naciams, pasipriešinimą pažeminimui ir nuasmeninimui, kovą už tautos orumą ir išlikimą. Jam vadovaujant, gete buvo sukurta ir aktyviai veikė daugybė institucijų: sveikatos apsaugos ir sanitarinės priežiūros, mokymo bei švietimo, globos ir savišalpos, profesinės ir kūrybinės sąjungos, teatrai, klubai... Tai paliudija išlikusios Vilniaus geto afišos.

Vilniaus geto teatro naujametės programos afiša