Neįgaliems  Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Valstybės biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi VĮ „Registrų centras“
Įstaigos kodas 190757374
Naugarduko g. 10/2, LT 01309, Vilnius
Tel: (85) 231 2357
Faks: (85) 231 2358
El. paštas: muziejus@jmuseum.lt
A. s. : LT347044060001122261, AB SEB bankas
Nėra PVM mokėtojas
APIE MUZIEJŲ :::
MISIJA
EKSPOZICINIAI PADALINIAI
VEIKLA
KARJERA
DOKUMENTAI
KONTAKTAI
PATALPŲ NUOMA
ISTORINIAI TYRIMAI
EKSPOZICIJOS
VEIKIANČIOS PARODOS
VIRTUALIOS PARODOS
KILNOJAMOS PARODOS
ŽYDŲ GELBĖTOJŲ CEREMONIJOS
EDUKACIJA
LEIDINIAI
Publikacijos internete
ĮVYKIŲ ARCHYVAS
NUORODOS
PARAMA
MUZIEJUS SOCIALINIUOSE TINKLUOSE
MŪSŲ PARTNERIAI

DINGĘS PASAULIS: LIETUVOS ŽYDŲ TRADICINIO MENO ATGARSIAI
         
 

„Dingęs pasaulis“ – tai paroda kadaise Lietuvoje klestėjusiai žydų kultūrai atminti. Beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė, jos šimtmečiais kaupti kultūros klodai, išgarsinę Lietuvos vardą pasaulyje, dailės ir architektūros paveldas buvo brutaliai sunaikinti per nacių invaziją. Parodoje pristatomas išgelbėtas ir išsaugotas tradicinis Lietuvos žydų paveldas.

Lietuvos žydai, vadinami litvakais, visais laikais tarp kitų žydų bendruomenių išsiskyrė ypač griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu, išsimokslinimu, taip pat tam tikrais religinio bei kasdienio gyvenimo bruožais. Visa tai darė įtaką ir savitai meninei raiškai. Iki pat XIX a. antros pusės senų tradicijų apibrėžtoje Lietuvos žydų kultūroje plėtojosi tik tradicinis menas, daugiausia pasireiškiantis sinagogų architektūra ir interjero sąranga bei puošyba, ritualinių reikmenų gamyba, rankraštinių ir spausdintų knygų apipavidalinimu. Tradicinei Lietuvos žydų dailei būdinga amato ir dvasinio mokymo sintezė, meninę raišką nulemia religinis turinys.

Religinių nuostatų ir ritualų apibrėžtą Lietuvos žydų gyvenimo būdą atskleidžia parodoje eksponuojami daiktai, susiję su sinagogos interjero puošyba, ritualiniai objektai, skirti sinagogoje ir namuose atliekamoms apeigoms ir pagrindinėms metų ciklo bei gyvenimo ciklo šventėms.

Pagrindinis ekspozicijos akcentas – trys autentiški Vilniaus Didžiosios sinagogos interjero elementai: dvipusės aron kodešo durelės, kartušas su Dekalogo plokštėmis, puošęs viršutinį aron kodešo tarpsnį, ir prieš jį stovėjusio omedo (kantoriaus piupitro) fragmentas. Šie objektai – tai viskas, kas liko iš Vilniaus Didžiosios sinagogos, pastatytos XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje, šimtmečiais buvusios svarbiausia dvasine Lietuvos žydų bendruomenės ašimi. Lietuvoje Vilniaus Didžioji sinagoga garsėjo ir savo puošniu interjeru, kuris buvo laikomas vienu gražiausių visoje šalyje. Jos interjerą su puošniu aron kodešu ir išlikusiais, mūsų parodoje eksponuojamais objektais akvarelėje įamžino 1935 m. čia apsilankęs pasaulinio garso dailininkas Markas Chagallas (1887–1985).

Parodoje eksponuojamas unikalus XX a. pirmos pusės žydų liaudies menininko Aarono Chaito iš Kelmės kūrinys „Karaliaus Saliamono sostas”. XX a. trečiajame dešimtmetyje sukurta daugiafigūrė erdvinė kompozicija – savotiškas rūmų maketas, susidėjęs iš daugybės drožinių ir daugiau nei dviejų šimtų išdrožinėtų, rūbais aprengtų žmonių figūrėlių. Tradiciniame Lietuvos žydų mene dėl gana griežtai traktuoto Antrojo Dekalogo įsakymo nei skulptūrinių žmonių figūrų, nei panašių skulptūrinių erdvinių kompozicijų nėra buvę. Erdvinės daugiafigūrės kompozicijos nėra žinomos ir visoje tradicinio žydų meno istorijoje. Šiuo neįprastu kūriniu Aaronas Chaitas iliustravo biblinę Saliamono teismo istoriją ir žydų legendose aprašytą stebuklingą karaliaus Saliamono sostą.

Deja, dėl daugybės kūrinio detalių trūkumo neįmanoma atkurti autentiško erdvinio kompozicijos vaizdo, todėl išlikę objektai eksponuojami sukomponuoti ant sienos. Sąlygišką kompozicijos vaizdą padėjo rekonstruoti smulkiai ją aprašiusio menininko sūnaus Jakovo Chaito prisiminimai, Biblijoje aprašyta Saliamono teismo istorija ir Saliamono sosto aprašymas Antrajame targume.

1941 m. šios didingos kompozicijos likučius – apie 23 žmonių figūrėles ir dalį drožinių iš nuniokotos Kauno žydų etnografijos draugijos išgelbėjo menotyrininkas profesorius Paulius Galaunė. Po karo išsibarsčiusi kompozicija buvo saugoma Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kuriame tebuvo žinoma, kad tai „žydiškos lėlės“ ir „žydiški drožiniai“. Vėliau visa tai buvo padovanota Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. Kadangi dingo kūrinio metrika, ilgus metus niekas net neįtarė, kad „lėlės“ ir drožiniai – tai vieno unikalaus meno kūrinio dalys. Tik praėjusį dešimtmetį atlikus nuodugnų išlikusių „lėlių“ ir drožinių tyrimą ir atradus Jakovo Chaito prisiminimus pavyko atskleisti šio unikalaus kūrinio ir jį sukūrusio menininko istoriją. Šitaip praėjus beveik šimtmečiui nuo „Saliamono sosto“ sukūrimo paaiškėjo, kad kompozicija „Saliamono sostas“, kurios, kaip savo prisiminimuose rašo menininko sūnus, jis ieškojo net Metropoliteno muziejuje Niujorke, iš tiesų tebėra Lietuvoje – Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.

Dr. Aistė Niunkaitė - Račiūnienė

„DINGĘS PASAULIS: SUSITIKIMAI“

XX a. – didžiųjų pokyčių laikas: kūrėsi naujos valstybės, griuvo karalystės, senąją Europą niokojo pasauliniai karai. Medicinos, mokslo, technikos pažanga lėmė naujų meninių srovių atsiradimą, socialiniai pokyčiai ir žmonijai tekę išbandymai veikė ir meno sroves: gimė modernizmas. Tobulų, subtilių, išbaigtų linijų nebepakako išreikšti vidiniams išgyvenimams, patirtoms karų traumoms. Vaizduojamoje dailėje įsivyravo futurizmas, konstruktyvizmas, ekspresionizmas, su populiariais fovistiniais ieškojimais, spalvos ekspresija, abstrakcionizmu palaipsniui peraugę į postmodernistinį meną. Vaizduojamajai dailei skirtoje, atnaujintoje „Dingusio pasaulio“ ekspozicijoje lankytojams pristatomi XX a. pradžią – XXI a. pirmąjį dešimtmetį aprėpiantys Lietuvos žydų dailininkų kūriniai. Tai kolekcija, kurią Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus suformavo per pastaruosius kelerius metus, įgyvendindamas savo misiją – kaupti ir išsaugoti ateities kartoms po pasaulį išsisklaidžiusių ar kuriančių tėvynėje litvakų meno kūrinius. Stabtelėję prie pasaulyje žinomų kūrėjų darbų ir biografijų lankytojai atras, kad daugelis pavardžių, siejamų su užsienio tapytojais ir grafikais, yra Lietuvos kultūros dalis. Daugumą šiuo metu JAV, Izraelyje ir Europoje vertinamų dailininkų (jų darbais tebeprekiauja garsūs meno aukcionai) išugdė Vilniaus dailės akademija, vyresnės kartos menininkus – Vilniaus piešimo mokykla, J. Vienožinskio Kauno piešimo skyrius. Kai kuriems sudėtingo likimo dailininkams pirmąsias meno pamokas teko išeiti Vilniaus gete (Samuelis Bakas) ar Antrojo pasaulinio karo metu besislepiant ankštame kambarėlyje, Paryžiuje, nematant saulės šviesos beveik dvejus metus (Teo Tobias). 

Litvakų dailės kolekcija

XX a. suvienija kelias litvakų menininkų kartas, bet jų gyvenimus išskiria Antrasis pasaulinis karas ir po jo įvykę geopolitiniai pokyčiai. Vyresnės kartos tapytojai: Pinkas Kremenis (1890–1981), Mane Kacas (1894–1962), Isaja Kulvianskis (1892–1970), sietini su Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915), dar tarpukariu paliko Vilnių ir įsiliejo į Vakarų Europos menininkų gretas. P. Kremenio ar M. Kaco vardai siejami su L‘Ecole de Paris meno mokykla, I. Kulvianskio – su Izraelio menininkais: jis tapo vienu iš Palestinos tapytojų ir skulptorių asociacijos įkūrėjų.

Viduriniosios kartos menininkai, susiję su Vilniumi, tai – Rafaelis Chwolesas (1913–2002), Benciomas Michtomas (1909–1941) ir Rachilė Suckever (1904–1943), aktyviai dalyvavę žydų literatūros ir meno draugijoje „Jung Vilne“. B. Michtomo (konstruktyvisto, Bauhaus meninio judėjimo sekėjo) gyvenimas baigėsi Paneriuose, R. Suckever – Treblinkoje, o R. Chwolesui likimas suteikė galimybę pasekti vyresnių litvakų dailininkų pėdomis. Jis įsikūrė Paryžiuje, tačiau jo kūrinius visą gyvenimą lydėjo Vilniaus motyvas: apsnigtos ar saulės nušviestos senamiesčio gatvelės: tokios, kokiomis jis klajojo vaikystėje. 

Kauno meno erdvė, konkrečiai J. Vienožinskio privati studija, vienija Černę Percikovičiūtę (1912–?) ir Neemiją Arbit Blatą (1908–1999), o Kauno meno mokykla, išaugusi iš J. Vienožinskio piešimo kursų, taipogi ir buvusį mūsų bendraamžininką Augustiną Savicką (1919–2012), vėliau baigusį Vilniaus dailės akademiją, kaip ir dabartiniai Lietuvos menininkai Adomas Jacovskis (g. 1948) ir Solomonas Teitelbaumas (g. 1972). Sodrūs pastoziniai S. Teitelbaumo darbai sukurti jau XXI a. Tai ekspresyvi, ryškiaspalvė tapyba, perteikianti kuriant patirtus jausmus. A. Jacovskio darbai kupini metafizinio pojūčio: vienspalviame fone ryškėjantis profilis ir kairė plaštaka su rodomuoju pirštu nukreiptu į dangų („Profilis mėlyname fone“, 1990), ar raudonoje erdvėje giedantis šauklys („Giesmė“, 1990), laikantis gerai atpažįstamą šofarą. Šauklio užverstas smakras ir ryškėjantys dantys į erdvę išlieja nebylų šauksmą ir per amžius žmoniją kankinusį klausimą „kodėl“.

Tapybos šimtmetis išskiria ir suveda draugėn litvakų dailininkus. 1933 m. gimęs Samuelis Bakas – nors ir sietinas su karo metų Vilniumi, kartu yra ir mūsų amžininkas, šiuo metu gyvenantis Masačusetse, JAV. Jo tapyba, kupina siurrealistinių elementų, metafizinių figūrų kompozicijų, iliustruojamosios vaizdų kalbos, kelianti klausimus apie pasaulį, kuriame gyvename, bandanti surasti atsakymus į žmogiškosios prigimties dualumą, lėmusį žiauriausią XX a. nusikaltimą – Holokaustą.

Dubeneckis 

Kolnikas

Ekspozicijoje taip pat sutinkame ir grupę litvakų, kurie pradėję savo meninę kelionę Vilniuje, savo vėlesnį gyvenimą susiejo su Izraeliu: tai jau minėtas Isaja Kulvianskis, Jezekielis Štreichmanas (1906–1993), Mošė Rozentalis (1922–2008). Prie šios grupės priskirtinas ir Teo Tobias (1927–2012), gimęs žydų išeivių iš Lietuvos šeimoje, Izraelyje. Jie visi – šiuo metu jau post mortem – tebėra vieni populiariausių Izraelio dailininkų, savo laiku sulaukę valstybinio pripažinimo, apdovanojimų, darę įtaką Izraelio meno istorijai (pvz., J. Štreichmanas – vienas New Horizons meninio judėjimo įkūrėjų). M. Rozentalis kurdamas žaidžia tapybos ir grafikos sinteze. Jo spalvota litografija „Kompozicija su moters profiliu“ išsiskiria laisva, bet stipria ir suvaldyta linija bei keletu spalvinių plotų – išgaunama ekspresyvi kompozicija.

Šis tekstas, skirtas ekspozicijai „Dingęs pasaulis“: susitikimai, – tai tik keletas potėpių, apibendrinant margus XX amžiuje po pasaulį išsibarsčiusių litvakų dailininkų likimus ir jų kūrinius. Kiekvieno iš jūsų, mieli lankytojai, čia laukia savi susitikimai ir atradimai, kaip ir netikėtai klajojant po plačiojo pasaulio meno galerijas prie dailininko biografijos atrandamas užrašas d‘origine lituanienne.

Ieva Šadzevičienė
Fotografijos Pauliaus Račiūno

 

 

Informacija atnaujinta: 4/28/2017
Informacija
2017.01.30

KAINORAŠTIS

***

 

Dėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų muziejaus padaliniuose  prašome susisiekti iš anksto: tel. (8 5) 212 0112, 8 689 86 191,  
el. p. muziejus@jmuseum.lt

***
Tolerancijos centro darbo laikas:
pirmadienį – ketvirtadienį 10–18 val.,
penktadienį 10–16 val.,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16 val.

***

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:
pirmadienį–ketvirtadienį 9–17 val.,
penktadienį 9–16
val.,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16
val.

Edukacinė programa Holokausto ekspozicijoje 
(Pamėnkalnio g. 12)

Programa skirta 7–12 klasėms
Edukacinės programos
kaina
1,00 € mokiniui
Informacija ir rezervavimas:
tel. (8 5) 212 7083,

el. paštas
jewishmuseum@jmuseum.lt

 ***

Panerių memorialas:
Nuo spalio iki gegužės mėn. muziejus atidaromas pagal pageidavimą
Pirmadienį nedirbame,

antradienį–sekmadienį 9–17 val.

***

Jei norite užsakyti ekskursiją Panerių memoriale,
susisiekite tel. +370 699 90 384 arba elektroniniu paštu mantas.siksnianas@jmuseum.lt
likus bent dienai iki planuojamos ekskursijos

***
Kviečiame aplankyti nuolatines ekspozicijas Tolerancijos centre:

Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa

Žydų gyvenimas Lietuvoje

Dingęs pasaulis

 Sunaikinto litvakiškojo pasaulio ženklai
Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje

***

VVGŽM bibliotekos darbo laikas:
I – 11-15 val.
III – 11-15 val.
V – 11 – 15 val.
II ir IV skaitytojai neaptarnaujami.
Tel. (8 5) 261 3128,
+370 652 70179

***

DU PROCENTUS PAJAMŲ MOKESČIO SKIRKITE MUZIEJUI
Skirkite 2 proc. pajamų mokesčio Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejui ir taip paremkite jo veiklą.
Daugiau informacijos

 


 

 


 

 

© Penki Kontinentai 2006. Visos teisės saugomos.